„Kortizolio pilvas“: kodėl vien svorio augimo nepakanka?

Pilvo srityje augantis svoris, rytinis veido paburkimas, nuovargis ir prastas miegas socialiniuose tinkluose dažnai sujungiami į vieną paaiškinimą – esą organizme per daug kortizolio. Iš čia kyla ir pažadas: sumažinus šio hormono kiekį papildais, turėtų pagerėti savijauta ir sumažėti svoris. Tačiau išvardyti požymiai neparodo, kiek kortizolio yra organizme.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pabrėžia, kad panašūs simptomai gali turėti skirtingas priežastis. Jei jie užsitęsia, naudingiau su gydytoju ieškoti priežasties, o ne pačiam nuspręsti, kurį hormoną reikia mažinti.

Ką iš tiesų reiškia „kortizolio pilvas“

Šiuo socialiniuose tinkluose paplitusiu posakiu pilvo srityje besikaupiantis svoris siejamas su padidėjusiu kortizolio kiekiu. Tačiau vien kūno formos pokytis tokio ryšio neįrodo. Lygiai taip pat rytinis paburkimas, potraukis saldumynams ar sunkumai užmiegant nėra būdingi tik vienai būklei.

Pasak I. V. Aukštikalnienės, žmonės vaistinėje teiraujasi preparatų kortizoliui mažinti, dažnai tikėdamiesi numesti svorio pilvo srityje, sumažinti tinimą ar lengviau suvaldyti stresą. Toks lūkestis remiasi prielaida, kad visus šiuos negalavimus sukėlė ta pati priežastis. Be ištyrimo jos patvirtinti negalima.

Kortizolis nėra vien su stresu susijęs nepageidaujamas hormonas. Jį gamina antinksčiai, o organizmui jo reikia reguliuojant reakciją į stresą, medžiagų apykaitą, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir miego bei budrumo ciklą. Vaistininkės aiškinimu, vakare jo kiekis mažėja, o ryte prieš pabundant didėja. Todėl tikslas negali būti tiesiog kuo mažesnis kortizolio kiekis.

Ką simptomai parodo ir ko iš jų nustatyti negalima

Svorio augimas, nuovargis, paburkęs veidas ir prastas miegas yra priežastis atidžiau įvertinti savijautą, tačiau jie savaime nepatvirtina padidėjusio kortizolio kiekio. Net jeigu keli požymiai pasireiškia kartu, jų derinys neleidžia žmogui pačiam nustatyti diagnozės. Socialiniuose tinkluose matomas simptomų sąrašas neparodo ir to, ar žmogui apskritai reikia ieškoti hormoninio sutrikimo.

Šie simptomai gali pasireikšti ir esant Kušingo sindromui, tačiau, kaip pabrėžia I. V. Aukštikalnienė, tokiai diagnozei reikia išsamaus ištyrimo ir gydytojo endokrinologo įvertinimo. Vien panašumas į internete aprašytą būklę negali pakeisti medicininio vertinimo.

Galimų kitų priežasčių taip pat yra nemažai. Vaistininkė mini miego apnėją, mažakraujystę, skydliaukės veiklos sutrikimus, cukrinį diabetą, infekcines ligas, tam tikrų vaistų poveikį ir psichikos sveikatos problemas. Šis sąrašas nereiškia, kad žmogus turi išsirinkti labiausiai tikėtiną diagnozę. Jis parodo, kodėl vieno hormono paaiškinimas gali būti per siauras.

Magnis ir ašvaganda nėra būdas nustatyti priežastį

Kartu su teiginiais apie „kortizolio pilvą“ dažnai siūlomas magnis, ašvaganda arba miegui ir stresui skirti papildų kompleksai. Pasak I. V. Aukštikalnienės, kai kuriais atvejais šios priemonės gali būti naudingos bendrai savijautai, tačiau jų paskirtis nėra tiesiogiai mažinti kortizolio kiekį.

Vaistininkė aiškina, kad ašvaganda gali būti vartojama kaip papildoma priemonė stresui valdyti, o magnis tam tikrais atvejais gali prisidėti prie geresnės miego kokybės. Net jei vartojant papildą savijauta pagerėtų, tai neįrodytų, jog nuovargį ar svorio augimą sukėlė kortizolis. Skirtingų papildų kompleksų sudėtis ir veikliųjų medžiagų kiekiai taip pat skiriasi, todėl jų poveikio negalima vertinti vien pagal užrašą ant pakuotės.

Svarbus ir saugumas. Ašvaganda gali sustiprinti centrinę nervų sistemą slopinančių preparatų poveikį. Vaistininkė pataria prieš renkantis tokius papildus pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei vartojami raminamieji, migdomieji, skydliaukės, kraujospūdžio ar cukrinio diabeto gydymui skirti vaistai, kraują skystinantys preparatai arba keli skirtingi vaistai vienu metu. Atsargumo reikia ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu.

Vertinant savijautą, reikšmės turi ir kasdieniai įpročiai. Nuolatinis miego trūkumas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka ar ilgalaikis stresas gali būti svarbi pokalbio apie simptomus dalis. Papildai nepakeičia poreikio suprasti, kodėl savijauta pablogėjo.

Kada dėl nuovargio ar svorio pokyčių kreiptis į gydytoją

Į gydytoją verta kreiptis, jei nuovargis tęsiasi kelias savaites, savijauta negerėja ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Medicininio įvertinimo taip pat verta ieškoti, jei svoris be aiškios priežasties didėja ar mažėja arba miegas išlieka prastas, nors poilsiui skiriama pakankamai laiko.

Pasak I. V. Aukštikalnienės, dėmesio reikia ir tuomet, kai atsiranda kitų neįprastų simptomų: užsitęsusi padidėjusi kūno temperatūra, apetito stoka, naktinis prakaitavimas, dusulys, kosulys ar oro trūkumas miegant. Kalbantis su gydytoju naudinga nusakyti, kiek laiko vargina simptomai, kaip jie keitėsi ir kokie vaistai ar papildai vartojami. Tai padeda įvertinti platesnį savijautos vaizdą ir nuspręsti, ar reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Gintarinės vaistinės“ pranešimą.

Šaltinis: ELTA