Mažesnis nutukimas Lietuvoje: ką iš tiesų rodo milijonų eurų įverčiai

Jei nutukimo paplitimas Lietuvoje sumažėtų iki geriausius rezultatus pasiekiančio valstybių ketvirčio lygio, metinės sveikatos išlaidos galėtų būti 3,3 proc. mažesnės, o BVP – apie 0,8 proc. didesnis. Tai 2026 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) modelio rezultatai. Pritaikyti 2025 m. Lietuvos ekonomikos dydžiui, jie atitinka maždaug 211,3 mln. eurų sveikatos išlaidų ir 674,1 mln. eurų BVP skirtumą per metus.

Šie skaičiai apibūdina galimą ilgalaikį poveikį, o ne jau sutaupytus pinigus. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius taip pat pateikia iliustracinį vieno kilogramo svorio sumažėjimo įvertį – apie 24 eurus mažesnių viešųjų sveikatos išlaidų per metus 100 kg sveriančio žmogaus atveju. Lietuvoje tokia vieno kilogramo kaina empiriškai nenustatyta.

Lietuvoje nutukęs maždaug kas penktas suaugęs žmogus

Remiantis „Eurostat“ 2026 m. rugsėjo 4 d. paskelbtais 2025 m. duomenimis, Lietuvoje nutukę buvo apie 21,5 proc. suaugusiųjų. ES vidurkis siekė 16,3 proc., tad Lietuvos rodiklis buvo 5,2 procentinio punkto didesnis. Nutukimu šioje statistikoje laikomas 30 arba didesnis kūno masės indeksas (KMI).

ES mastu dar 35,4 proc. suaugusiųjų turėjo antsvorį, bet nebuvo pasiekę nutukimo ribos. Abi grupės kartu sudarė 51,7 proc. suaugusiųjų. Šis skirtumas reikšmingas vertinant prevenciją: rizika sveikatai gali didėti dar iki KMI pasiekiant 30, todėl vien nutukusių žmonių dalis neparodo viso klausimo masto.

EBPO scenarijuje – ir mažesnis priešlaikinis mirtingumas

EBPO Lietuvos analizėje modeliuojama, kas būtų, jei nuo 2026 m. šeši rizikos veiksniai, tarp jų nutukimas, pasiektų geriausius rezultatus turinčių 25 proc. EBPO ir ES valstybių lygį. Atskirame nutukimo scenarijuje įvertinta apie 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus, 3,3 proc. mažesnės sveikatos išlaidos ir apie 0,8 proc. didesnis BVP.

Tai vidutiniai metiniai modelio rezultatai 2026–2050 m. laikotarpiui, lyginami su bazine projekcija. Jie nėra konkrečių metų prognozė ar pažadas, kad sumažinus nutukimo paplitimą iš karto atsirastų tokio dydžio biudžeto santaupos.

Piniginiam mastui parodyti 3,3 proc. pritaikyta maždaug 6,404 mlrd. eurų 2025 m. Lietuvos einamųjų sveikatos išlaidų bazei – taip gauta apie 211,3 mln. eurų. Atitinkamai 0,8 proc. pritaikius 84,258 mlrd. eurų 2025 m. BVP, gaunama apie 674,1 mln. eurų. Šių sumų sudėti negalima: viena apibūdina sveikatos išlaidų, kita – platesnį ekonomikos rezultatą, o dalis jų poveikio mechanizmų persidengia.

Kodėl vienas kilogramas įvertintas 24 eurais

Vieno kilogramo įvertis paremtas 2024 m. „JAMA Network Open“ paskelbto tyrimo rezultatu: jame 5 proc. kūno svorio sumažėjimas buvo susijęs su vidutiniškai apie 8 proc. mažesnėmis metinėmis sveikatos priežiūros išlaidomis. 100 kg sveriančiam žmogui 5 proc. reikštų 5 kg. Šį santykinį išlaidų pokytį pritaikius Lietuvos viešai finansuojamos sveikatos sistemos mastui, gaunama apie 120 eurų per metus, arba maždaug 24 eurai vienam kilogramui.

Tai perskaičiavimas iš tarptautinio tyrimo, o ne Lietuvoje išmatuotas rezultatas. Tyrime nurodytas išlaidų skirtumas buvo susijęs su svorio pokyčiu; jis neįrodo, kad kiekvienas numestas kilogramas kiekvienam žmogui ar valstybės biudžetui sutaupytų po 24 eurus. Poveikis priklausytų ir nuo pradinio KMI, kitų ligų, gydymo poreikio bei to, ar sumažėjęs svoris išliktų.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS pateiktą Evaldo Stankevičiaus analizę. Joje atskirai pateikti EBPO Lietuvos scenarijaus rezultatai ir iliustracinis skaičiavimas, paremtas tarptautiniu sveikatos išlaidų tyrimu.

Šaltinis: BNS