Lietuvoje beveik trečdaliu mažiau jaunųjų ūkininkų: kas trukdo?

Yes2e redakcija

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius nuo 2016 iki 2026 metų sumažėjo 6 023: nuo 19 656 iki 13 633. Tai 30,6 proc. mažiau, rodo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos paskelbti Žemės ūkio duomenų centro duomenys. Skaičiai parodo pokyčio mastą, tačiau vien iš jų negalima nustatyti, kiek žmonių pasitraukė iš ūkininkavimo, kiek peržengė jaunojo ūkininko amžiaus ribą ar kokią įtaką turėjo valstybės politika.

Per dešimtmetį – 6 023 jaunaisiais ūkininkais mažiau

Sąjungos pateiktas palyginimas apima du laiko taškus – 2016 ir 2026 metus. Jis neparodo, ar skaičius mažėjo kasmet vienodu tempu. Šaltinyje taip pat nepateikta duomenų apie bendrą visų ūkininkų skaičių, todėl iš šių skaičių negalima spręsti, kaip keitėsi jaunųjų ūkininkų dalis tarp visų ūkininkaujančiųjų.

Vis dėlto skirtumas didelis: 2026 metais jaunųjų ūkininkų suskaičiuota beveik trečdaliu mažiau nei prieš dešimtmetį. Žemės ūkio bendruomenėms tai kelia klausimą, kas ateityje perims veikiančius ūkius ir tęs maisto gamybą regionuose. Kiek ūkių jau susidūrė su perdavimo sunkumais, pateikti duomenys neatskleidžia.

Žemė, finansavimas ir ūkio perėmimas apsunkina pradžią

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga išskiria kelias kliūtis pradedantiesiems: sunku nusipirkti ar išsinuomoti žemės, gauti finansavimą neturint didelio pradinio kapitalo ir užstato, konkuruoti su daugiau išteklių valdančiais ūkiais. Sąjunga taip pat mini praktinių žinių ir mentorystės poreikį, besikeičiančius reikalavimus bei sunkumus perimant veikiantį ūkį iš ūkininkavimo pasitraukiančio žmogaus.

Tai sąjungos įvardytos problemos, o ne atskirai išmatuotos 6 023 ūkininkų sumažėjimo priežastys. Pavyzdžiui, žmogui, norinčiam perimti ūkį, reikia ir susitarti dėl jo perdavimo, ir turėti galimybę finansuoti veiklos tęsimą. Sąjunga siūlo šiuos klausimus spręsti kartu: įsikūrimo paramą, finansavimą, žemės prieinamumą, konsultacijas ir mentorystę sujungti į vieną sistemą.

Tarp kitų jos pasiūlymų – susieti pasitraukti ketinančius ūkininkus su norinčiais pradėti veiklą, sudaryti sąlygas į Lietuvą grįžtantiems žmonėms įsigyti ar išsinuomoti žemės ir stiprinti žemės rinkos skaidrumą. Sąjunga taip pat ragina užkirsti kelią, jos vertinimu, galimam 500 hektarų žemės įsigijimo ribos apėjimui per susijusius asmenis. Šaltinyje nepateikta duomenų, kiek tokių atvejų nustatyta.

Lietuvos skaičiai ir Europos Sąjungos tikslas matuoja skirtingus dalykus

Sąjungos pranešime nurodoma, kad Europos Komisijos kartų kaitos strategijoje siekiama iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį. Lietuvos pateikti skaičiai rodo jaunųjų ūkininkų skaičių, o ES tikslas apibūdinamas kaip dalis. Dėl šio skirtumo negalima tiesiogiai apskaičiuoti, kiek Lietuva priartėjo prie ES tikslo ar nuo jo nutolo.

Mažėjantis jaunųjų ūkininkų skaičius vis tiek yra signalas politikos formuotojams. Sąjunga siūlo nustatyti Lietuvos tikslus 2030 ir 2040 metams ir reguliariai vertinti pažangą. Tokie tikslai leistų aiškiau matyti, ar priemonės padeda naujiems ūkininkams pradėti veiklą ir joje išsilaikyti.

Sąjunga siekia pokalbio su ministerija prieš 2027 metus

Lietuvai rengiantis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, sąjunga ragina iš anksto sutarti dėl nacionalinės kartų kaitos krypties. Jos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teigia, kad prieš du mėnesius prašė susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika, tačiau susitikimo laiko negavo. Pasak jo, sąjunga taip pat negavo atsakymų į ministerijai siųstus klausimus. Pranešime ministerijos pozicija nepateikta.

Artimiausias sąjungos siekiamas žingsnis – tiesioginis pasiūlymų aptarimas su Žemės ūkio ministerija. Ar ministerija numato konkrečius jaunųjų ūkininkų skaičiaus tikslus ir kokias priemones siūlys jiems pasiekti, iš pateikto pranešimo neaišku.

Šaltinis: BNS