Sveikatos patikra: kokius tyrimus atlikti pagal jūsų amžių

Daugelis lėtinių susirgimų ilgą laiką vystosi be jokių akivaizdžių simptomų. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė pabrėžia, kad dažnai jaučiamas nuovargis, mieguistumas ar virškinimo sutrikimai klaidingai nurašomi stresui ar netinkamai mitybai, nors jų priežastis gali slypėti organizmo hormonų pusiausvyros sutrikimuose ar mikroelementų trūkume. Profilaktiniai tyrimai yra vienintelis būdas pastebėti šiuos pokyčius ankstyvoje stadijoje.

Pagrindiniai faktai

• Individualus vertinimas: Laboratorinių rodiklių normos ne visada reiškia sveikatą – rezultatus būtina vertinti kartu su bendra savijauta ir ligos istorija.
• Instrumentiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais vien kraujo tyrimų nepakanka; gydytojas gali skirti echoskopiją ar rentgeną.
• Gyvenimo būdo įtaka: Rūkymas, antsvoris, intensyvus sportas ar paveldimos ligos yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių profilaktinę patikrą reikia atlikti dažniau nei kartą per metus.

Profilaktika 20–30 metų amžiaus grupėje

Jauname amžiuje svarbu įvertinti bendrą organizmo būklę ir laiku pastebėti ankstyvus pokyčius. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama atlikti:

• Bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus.
• Skydliaukės hormonų bei kepenų fermentų rodiklius.
• Inkstų funkcijos tyrimus.
• Geležies rodiklius (ypač aktualu moterims dėl mažakraujystės rizikos).
• Gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą (moterims nuo 25 metų).

Sveikatos priežiūra sulaukus 40-ies

Nuo 40 metų profilaktinių patikrinimų spektras plečiasi, atsižvelgiant į individualią riziką ir šeimos anamnezę. Be pagrindinių laboratorinių rodiklių, vis svarbesnės tampa valstybės finansuojamos onkologinių ligų prevencijos programos:

• Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: nuo 40 metų.
• Krūties vėžio prevencija: moterims nuo 45 metų.
• Prostatos vėžio tyrimai: vyrams nuo 50 metų (esant rizikai – nuo 45 m.).
• Storosios žarnos vėžio programa: vyrams ir moterims nuo 50 metų.

Kaip stebėti sveikatą namuose?

Nors profilaktinis vizitas pas šeimos gydytoją rekomenduojamas bent kartą per metus, savo būklę galima stebėti ir namuose. Reguliariai matuokite arterinį kraujospūdį, stebėkite pulso pokyčius, odos būklę ar limfmazgių jautrumą. Moterims itin svarbi reguliari krūtų savityra, kurią geriausia atlikti pirmąją savaitę po menstruacijų.

Gydytoja L. Tamašauskienė įspėja, kad savarankiškas plačių laboratorinių tyrimų paketų pirkimas ne visada yra tikslingas. Gavus rezultatus, kurie neatitinka normų, nereikėtų pulti į paniką – dėl tolesnių veiksmų ar papildomų tyrimų būtinumo visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju, kuris mato visą jūsų sveikatos istorijos kontekstą.

Šaltinis: BNS