Erkės aktyvios ir rudenį: skiepytis dar ne vėlu

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS medžiagą.

Vasarai pasibaigus erkinio encefalito rizika Lietuvoje neišnyksta. Erkės gali išlikti aktyvios iki vėlyvo rudens, todėl anksčiau nepasiskiepijusiems žmonėms medikai pataria vakcinacijos neatidėti iki pavasario. Kol susidarys pakankama apsauga, gamtoje reikia dėvėti kūną dengiančius drabužius, naudoti repelentus ir grįžus atidžiai apžiūrėti kūną.

BNS paskelbtoje medžiagoje sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja Evelina Pukenytė pabrėžia, kad nuo erkinio encefalito galima skiepytis bet kuriuo metų laiku. Rudenį pradėtas kursas gali suteikti apsaugą dar iki sezono pabaigos ir padėti pasiruošti kitam erkių aktyvumo laikotarpiui.

Trumpai apie esmę

• Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje registruojamas gegužės–spalio mėnesiais.
• Šiltą rudenį erkių aktyvumo sezonas gali užsitęsti, o pavienių susirgimų pasitaiko net lapkritį ar gruodį.
• Pradinė apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios vakcinos dozės.
• Patikimiausiai ir ilgiausiai apsaugo visas trijų dozių kursas.

Šiltas ruduo pratęsia erkių aktyvumo sezoną

Erkės suaktyvėja, kai vidutinė paros temperatūra pakyla maždaug iki 5–7 °C. Jeigu tokia temperatūra laikosi rudenį, vien kalendorinis sezono pasikeitimas nereiškia, kad užsikrėtimo pavojus jau praėjo.

Daugiausia erkių platinamų ligų atvejų fiksuojama nuo gegužės iki spalio, tačiau tai nėra griežta riba. Šaltinio duomenimis, pavienių atvejų Lietuvoje gali būti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį – net kovą ar gruodį. Lietuvoje taip pat nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų tarp Europos Sąjungos šalių.

Erkės aptinkamos ne vien miškuose

Rizika aktuali ne tik grybautojams ar į atokius miškus vykstantiems žmonėms. Su erkėmis galima susidurti miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ir kitose žaliosiose erdvėse.

Rudenį daugiau rizikos patiria grybaujantys, uogaujantys, soduose dirbantys ar po Lietuvą keliaujantys žmonės. Erkė gali įsisiurbti ir po įprasto pasivaikščiojimo parke, todėl grįžus reikėtų apžiūrėti ne tik atviras kūno vietas, bet ir drabužius.

Kada po vakcinacijos pradeda formuotis apsauga

Viena vakcinos dozė viso kurso neatstoja. Organizmui reikia laiko imuniniam atsakui suformuoti, o pradinė apsauga, anot gydytojos, atsiranda praėjus maždaug dviem savaitėms nuo antrosios dozės.

Taikant įprastinę schemą antroji dozė suleidžiama po 1–3 mėnesių, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios. Pagreitintoje schemoje laikas tarp pirmųjų dviejų dozių sutrumpinamas iki 7–14 dienų, o trečioji taip pat skiriama po 5–12 mėnesių.

Konkretūs intervalai priklauso nuo naudojamos vakcinos. Dėl to skiepijimo schemą turi parinkti gydymo įstaiga, įvertinusi žmogaus ankstesnes dozes ir laiką, praėjusį nuo paskutinio skiepo.

Trijų dozių kursą reikia palaikyti

E. Pukenytės teigimu, po trijų vakcinos dozių atsparumą erkiniam encefalitui įgyja apie 98–99 proc. paskiepytųjų, o apsauga išlieka maždaug 3–5 metus. Vėliau imunitetas silpnėja, todėl pagal taikomą schemą reikalingos sustiprinamosios dozės kas trejus arba penkerius metus.

Vakcinacija neapsaugo nuo paties erkės įkandimo, todėl atsargumo priemonės išlieka reikalingos ir pradėjus kursą. Kūną dengiantys drabužiai, repelentai ir apžiūra po buvimo žaliosiose erdvėse ypač aktualūs iki tol, kol po antrosios dozės praeina apsaugai susiformuoti reikalingas laikas.

Pavėlavus dozės kurso savarankiškai keisti nereikėtų

Praleidus numatytą vakcinos dozę, nereikėtų pačiam nustatyti naujo termino. Gydytojas įvertins, kiek dozių jau suleista, kokia schema buvo taikyta ir kiek laiko praėjo nuo paskutinės vakcinacijos.

Jeigu žmogus jau yra gavęs tris dozes, tačiau pavėlavo sustiprinamąją, viso kurso dažniausiai kartoti nereikia – vakcinacija tęsiama pagal gydytojo parinktą grafiką.

Šaltinis: BNS