Lietuvoje daugėja vaikų, augančių šeimose: kas keičiasi socialinėje srityje

Pastarąjį pusmetį Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje fiksuojami esminiai pokyčiai, kurie tiesiogiai paliečia be tėvų globos likusius vaikus bei smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis. Valstybės kontrolės 2026 m. rudens ataskaitos duomenimis, įgyvendinus audito rekomendacijas, pagalba tapo ne tik prieinamesnė, bet ir kompleksiškesnė, o pokyčiai rodo realų institucinį įdirbį, o ne tik formalias reformas.

Vaikų globa šeimoje: pasiektas 83 proc. rodiklis

Pagrindinis valstybės tikslas išlieka užtikrinti, kad tėvų globos netekę vaikai augtų saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, o ne globos įstaigose. Įdiegus bazinį paslaugų šeimą paketą ir sustiprinus Globos centrų veiklą, situacija pastebimai pasikeitė. Šiuo metu šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis pasiekė 82,8 proc., palyginti su 77 proc. 2021 metais.

Svarbus pokytis – išaugusi parama šeimynoms ir naujos globos formos įtvirtinimas. Nuolatiniai globotojai, neturintys giminystės ryšių su vaiku, tapo svarbiu ramsčiu sistemoje. Tai paskatino daugiau gyventojų drąsiai priimti globoti vyresnius vaikus, negalią turinčius jaunuolius ar brolius ir seseris. Tokių vaikų, augančių šeimos aplinkoje, dalis per ketverius metus išaugo nuo 67,8 proc. iki 72 proc. Taip pat padidėjo budinčių globotojų prižiūrimų vaikų dalis – nuo 4 proc. iki 5,8 proc.

Prieinamesnė pagalba smurto aukoms

Pokyčiai smurto prevencijos srityje atsispindi statistikoje: specializuotą kompleksinę pagalbą 2025 metais gavo 82 proc. asmenų, dėl kurių policija buvo gavusi pranešimus apie smurtą. Palyginimui, 2022 metais šis rodiklis siekė tik 22 proc. Šį šuolį lėmė keletas veiksnių:

• Geresnis informuotumas: apie specializuotų pagalbos centrų veiklą žinančių gyventojų dalis išaugo nuo 12 proc. (2021 m.) iki 28 proc. (2024 m.).
• Institucinis bendradarbiavimas: pakeisti teisės aktai leidžia institucijoms efektyviau keistis duomenimis, todėl žmogui suteikiama pagalba tampa vientisa.
• Fizinis ir specialistų prieinamumas: nustatyti griežtesni reikalavimai pagalbos centrų patalpoms, o teisinę bei psichologinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius išaugo kelis kartus.

Kontekstas skaitytojui

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad šie rezultatai rodo ne tik popierines reformas, bet realius, žmonių gyvenimus keičiančius sprendimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena yra nuolatinis procesas. Valstybės kontrolė atnaujintus duomenis apie rekomendacijų būklę reguliariai teikia Seimui kiekvienų metų kovą ir rugsėjį.

Gyventojai, norintys stebėti pokyčius ar sužinoti apie viešojo sektoriaus efektyvumą, gali naudotis Valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbiamu įrankiu „Viešojo sektoriaus apžvalga“. Šie duomenys leidžia matyti ne tik pasiektą pažangą, bet ir sritis, kuriose vis dar kyla rizikų ar iššūkių, užtikrinant socialinių paslaugų kokybę.

Šaltinis: BNS