Kada darbdavys gali teisėtai sumažinti atlyginimą?

Darbdavys negali savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo atlyginimo dėl sugadintos darbo priemonės, prekių trūkumo, nepanaudoto avanso ar tariamai padarytos žalos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos.

Darbuotojas turi teisę žinoti, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ir už ką iš jo atlyginimo išskaičiuojama pinigų suma. Vien darbdavio sprendimo ar nustatyto trūkumo fakto nepakanka.

Išskaitos galimos tik konkrečiais atvejais

Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį iš darbo užmokesčio gali būti išskaičiuojama, kai reikia:

• grąžinti darbuotojui perduotus ir pagal paskirtį nepanaudotus darbdavio pinigus;
• susigrąžinti dėl skaičiavimo klaidos permokėtas sumas;
• atlyginti dėl darbuotojo kaltės darbdaviui padarytą žalą;
• tam tikrais atvejais išieškoti atostoginius už atostogas, kurios viršijo darbuotojo įgytą teisę.

Pavyzdžiui, prieš komandiruotę ar reisą perduotas, tačiau nepanaudotas ir negrąžintas avansas gali būti išskaičiuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad skaičiavimo klaidą reikia atskirti nuo netinkamo teisės aktų taikymo. Aritmetinė ar darbo užmokesčio apskaitos klaida gali sudaryti pagrindą išskaitai, tačiau netinkamai pritaikytos teisės normos savaime nelaikomos skaičiavimo klaida.

Prekių trūkumas savaime nereiškia darbuotojo kaltės

Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą tik nustačius darbuotojo atsakomybės sąlygas. Vertinama ne tik prarasto ar sugadinto turto vertė, bet ir jo nusidėvėjimas, natūralus sumažėjimas, abiejų šalių kaltė, pastangos išvengti žalos bei darbdaviui tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Todėl vien parduotuvėje nustatyto prekių trūkumo nepakanka, kad jo suma būtų automatiškai padalyta visiems tuo metu dirbusiems darbuotojams. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė ir jos ryšys su padaryta žala.

Paprastai atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, riba gali siekti šešis vidutinius darbo užmokesčius. Visą žalą darbuotojui gali tekti atlyginti įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, kai ji padaryta tyčia, neblaiviam darbuotojui ar pažeidus konfidencialumo arba nekonkuravimo pareigas.

„Bačkos“ ir išankstiniai vekseliai neapsaugo darbdavio

VDI nurodo, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į vadinamąsias „bačkas“ ir vėliau iš jų dengti galimos žalos. Taip pat nėra teisėta reikalauti pasirašyti vekselį, kurio paskirtis – iš anksto užtikrinti galimos būsimos žalos atlyginimą.

Jeigu žala iš tiesų padaroma, turi būti vertinama konkreti situacija ir taikoma Darbo kodekse nustatyta atsakomybės bei žalos atlyginimo tvarka.

Darbdaviui taikomi terminai ir išskaitos ribos

Rašytinis darbdavio nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Tokia išskaita negali viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Jeigu mėnesio terminas praleistas arba siekiama išieškoti didesnę sumą, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Išskaitant žalą taip pat būtina laikytis Civilinio proceso kodekse nustatytų ribų: nuo darbo užmokesčio dalies iki minimaliosios mėnesinės algos paprastai gali būti išskaičiuojama 10 proc., nuo dalies virš MMA iki dviejų MMA – 30 proc., o nuo dalies, viršijančios dvi MMA, – 50 proc., jei įstatymai ar teismas nenustato kitaip.

Kada galima išskaičiuoti permokėtus atostoginius?

Jeigu darbuotojas panaudojo daugiau kasmetinių atostogų, negu buvo sukaupęs, atostoginiai už viršytą dalį gali būti išskaičiuojami tik tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Tai taikoma, kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal 58 straipsnį.

Vien tai, kad darbuotojas panaudojo daugiau atostogų, negu įgijo teisę per faktiškai dirbtą laiką, kitais sutarties nutraukimo atvejais nesuteikia teisės šių atostoginių išskaičiuoti.

Nesutinkant su išskaita galima kreiptis į komisiją

Darbuotojas, manantis, kad išskaita nepagrįsta arba atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką, į darbo ginčų komisiją gali kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Prieš kreipiantis verta išsiaiškinti išskaitos pagrindą ir paprašyti darbdavio pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Šaltinis: BNS