Vaikų ateičiai vien žinių gali nepakakti: ką rodo prognozė?: ką svarbu žinoti

Iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių šiandien reikia darbuotojams. Tai Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ tyrime pateiktas apklaustų darbdavių vertinimas, o ne tiksliai žinomas būsimų pokyčių mastas. Tėvams šis skaičius kelia klausimą: kaip ruoštis vaikų ateičiai, jei iš anksto neaišku, kokių įgūdžių jiems labiausiai reikės?

SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė savo komentare teigia, kad vaikams reikia ir gebėjimo mokytis bei prisitaikyti, ir finansinio pagrindo, kuris vėliau suteiktų daugiau pasirinkimo laisvės. Tai banko atstovės argumentas apie šeimos pasirengimą ateičiai, o ne tyrimo išvada, kad santaupos lemia geresnius vaikų gyvenimo rezultatus.

Darbdaviai tikisi įgūdžių kaitos, bet nežino kiekvieno vaiko profesijos

Ruseckienės aptariamoje „Future of Jobs“ ataskaitoje remiamasi daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų apklausa. Jų vertinimu, iki 2030 metų sparčiausiai augs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų ir kibernetinio saugumo bei technologinio raštingumo kompetencijų poreikis. Kartu darbdaviai vis daugiau reikšmės teikia kūrybiniam mąstymui, atsparumui, lankstumui, smalsumui ir gebėjimui mokytis visą gyvenimą.

Beveik 40 proc. rodiklis apibūdina numatomą reikalingų gebėjimų kaitą. Jis nereiškia, kad kiekvienam žmogui teks pakeisti tokią dalį savo įgūdžių arba kad dabar įgytos žinios taps bevertės. Apklausa parodo darbdavių lūkesčius plačiu mastu; ji neleidžia numatyti konkretaus vaiko studijų ar karjeros kelio.

Apklausoje 60 proc. darbdavių platesnę prieigą prie skaitmeninių technologijų įvardijo kaip tendenciją, iki 2030 metų keisiančią jų verslą. Šis rodiklis nusako įmonių lūkesčius dėl verslo pokyčių. Jis nereiškia, kad tiek pat darbo vietų išnyks ar kad kiekvienam darbuotojui reikės keisti profesiją.

Tėvams prognozė suteikia kryptį, bet ne paruoštą būrelių ar studijų sąrašą. Ruseckienė siūlo į vaiko ugdymą žvelgti plačiau nei į pasirengimą vienai profesijai: padėti išlaikyti smalsumą, mokytis naujų dalykų ir nebijoti keisti krypties pasikeitus aplinkybėms. Tai sieja technologines kompetencijas su gebėjimu toliau mokytis, kai keičiasi pats darbas.

Pragyvenimo išlaidos papildo įgūdžių prognozę

Toje pačioje ataskaitoje pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos reikšmingai paveiks jų verslą. Dar 42 proc. darbdavių mano, kad jų veiklą keis lėtesnis ekonomikos augimas. Tai taip pat yra apklausos dalyvių lūkesčiai apie verslą, o ne prognozė, kiek po dešimties ar penkiolikos metų kainuos studijos, būstas arba kasdienis gyvenimas.

Būtent ši nežinomybė sudaro antrąją Ruseckienės argumento dalį. Jos teigimu, santaupos jaunam žmogui gali suteikti daugiau laiko ir galimybių rinktis studijas, persikvalifikuoti, išbandyti verslo idėją ar apsvarstyti darbo pasiūlymą. Finansinis rezervas nepašalina ekonominio neapibrėžtumo, tačiau gali sumažinti spaudimą priimti sprendimą vien dėl to, kad lėšų reikia iš karto.

Švietimo ir finansų čia nereikia laikyti dviem konkuruojančiais tikslais. Įgyti gebėjimai gali padėti pasinaudoti atsiradusia galimybe, o sukauptos lėšos – suteikti daugiau erdvės ją rinktis. Kiekvienos šeimos galimybės skiriasi, todėl komentare pateiktas principas savaime nenusako, kokią sumą jai būtų tinkama atidėti.

Ką parodo 100 eurų per mėnesį pavyzdys

Ruseckienė pateikia iliustraciją: 12 metų kas mėnesį investuojant po 100 eurų ir pasiekiant vidutinę 10 proc. metinę grąžą, investicijų vertė laikotarpio pabaigoje galėtų siekti apie 28 tūkst. eurų. Jei pilnametystės sulaukęs jaunuolis portfelį išsaugotų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, jo vertė pagal tą pačią prielaidą galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų.

Antrasis dydis priklauso nuo kelių sąlygų vienu metu: sukauptos lėšos lieka investuotos, įmokos tęsiamos, o skaičiavime taikoma nurodyta grąža. Todėl jo nereikėtų suprasti kaip sumos, kurią vaikas automatiškai turės sulaukęs pilnametystės.

Šie dydžiai nėra pažadas, kiek šeima sukaups. Rinkos svyruoja, tad faktinė grąža gali būti kitokia. Pavyzdys paaiškina, kodėl ilgas laikotarpis ir reguliarios įmokos gali turėti didelę reikšmę galutinei sumai, bet neįrodo, kad 10 proc. grąža bus pasiekta.

Vaiko laikas šiandien taip pat turi vertę

Ruseckienė primena, kad šeimos sprendimas apima ne vien pinigų paskirstymą. Papildomas būrelis gali suteikti vaikui patirties, tačiau perpildyta dienotvarkė, jos vertinimu, gali didinti nuovargį ir mažinti motyvaciją. Todėl svarstant, kam skirti turimas lėšas, reikėtų matyti ir vaiko dabartinius poreikius.

Praktinis klausimas šeimai yra, kokios veiklos vaikui dabar teikia prasmingos patirties ir kiek išteklių galima nuosekliai skirti jo ateičiai. Ruseckienės pateikti duomenys nepagrindžia vieno visoms šeimoms tinkamo pasirinkimo: darbo rinkos apklausa rodo galimą poreikį prisitaikyti, o investavimo pavyzdžio rezultatas priklauso nuo jo prielaidų.

Šaltinis: BNS