Lietuvoje keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiai

Lietuvoje mažėja alkoholį vartojančių žmonių dalis, tačiau daugėja gyventojų, turinčių narkotikų vartojimo patirties, o elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai ypač sparčiai plinta tarp jaunesnių gyventojų. Tai rodo 2026 m. atliktas Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas.

Apklausoje dalyvavo 4670 nuolatinių 15–64 metų Lietuvos gyventojų. Gyventojai buvo apklausiami nuo sausio 21 iki kovo 29 dienos, todėl tyrimas leidžia palyginti dabartinius rodiklius su 2021 m. duomenimis ir ankstesniais tyrimais.

Alkoholio vartojama rečiau, bet dažnesnis nesaikingas gėrimas

Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholio buvo vartoję 74,8 proc. gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 m., sumažėjo.

Vis dėlto bendras vartojimo mažėjimas neatskleidžia visos situacijos. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu bent kartą per savaitę išgeria 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų. 2021 m. tokių žmonių buvo 7,1 proc. Iš jų 1,3 proc. tokį kiekį alkoholio suvartoja kasdien arba beveik kasdien, o 9,9 proc. – kiekvieną savaitę.

Didesnį alkoholio kiekį dažniau nurodė vartojantys vyrai. Tyrimo pristatyme pabrėžiama, kad dalis gyventojų alkoholį gali vartoti rečiau, tačiau vienu kartu išgerti daugiau. Alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 m. siekė 18 metų ir nuo 2004 m. išliko nepakitusi.

Narkotikų vartojimo patirtį turi beveik kas ketvirtas gyventojas

Bent kartą gyvenime narkotinių ar psichotropinių medžiagų yra vartoję 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų. 2021 m. tokių buvo 14,1 proc. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc. apklaustųjų.

Šie laikotarpiai rodo skirtingus dalykus: gyvenimo laikotarpio rodiklis apima bet kokią ankstesnę patirtį, o pastarųjų 12 mėnesių ar 30 dienų duomenys labiau atspindi naujesnį vartojimą. Todėl didesnė gyvenimo laikotarpio dalis savaime nereiškia, kad ketvirtadalis gyventojų narkotikus vartoja šiuo metu.

Ryškus skirtumas matomas pagal lytį. Bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų.

Kanapės išlieka dažniausios, tačiau auga ir kitų medžiagų rodikliai

Kanapes bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 4,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 2 proc.

Kitų narkotikų, išskyrus kanapes, vartojimo patirtį nurodė 11,4 proc. gyventojų. 2021 m. šis rodiklis siekė 4,7 proc. Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklis padidėjo nuo 1,8 iki 3,6 proc. Ekstazį yra vartoję 2,9 proc., haliucinogeninius grybus – 3 proc., o amfetaminą – 2,1 proc. gyventojų.

Elektroninės cigaretės ypač paplitusios tarp jaunimo

Tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 73,3 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 49,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 44,5 proc. Kartu keičiasi ir vartojamų gaminių struktūra.

Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 18,4 proc., o per paskutines 30 dienų – 14,7 proc. Visi šie rodikliai padidėjo, palyginti su 2021 m.

Tarp 15–34 metų gyventojų elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų vartojo 28,3 proc. apklaustųjų. 35–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 7,4 proc. Kaitinamojo tabako gaminius per paskutines 30 dienų vartojo 9,1 proc. visų gyventojų, o jaunesnių nei 35 metų grupėje – 14,2 proc.

Tyrime išskirtas naujų psichoaktyviųjų medžiagų pavojus

Tyrimo pristatyme atskirai minimi sintetiniai ir pusiau sintetiniai kanabinoidai bei sintetiniai katinonai. Šios medžiagos gali būti platinamos internetu, socialiniuose tinkluose ir įvairiose programėlėse, taip pat maišomos su elektroninių cigarečių skysčiais ar siūlomos kaip kanapių pakaitalai.

Nurodoma, kad vartotojas ne visada žino tikrąją medžiagos sudėtį ir koncentraciją. Dėl to didėja apsinuodijimo ir perdozavimo tikimybė. Tyrimo rengėjai teigia, kad prevencijos priemonės turėtų būti paremtos duomenimis ir orientuotos į konkrečias gyventojų grupes.

Tyrimą finansavo Europos Sąjungos narkotikų agentūros dotacija ir valstybės biudžeto lėšos.

Šaltinis: BNS