ETS2 Lietuvoje: kada sistema startuos ir kas jai priklausys

ETS2 – nauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, skirta pastatuose naudojamam kurui ir kelių transporto degalams. Tiesiogines pareigas turės kuro tiekėjai, o poveikis gyventojų sąskaitoms priklausys nuo rinkos ir Lietuvos pasirinktų priemonių. Svarbiausia stebėti įgyvendinimo kalendorių ir Lietuvos Socialinio klimato fondo planus: konkrečių kuro ar šildymo kainų pokyčių iš anksto nustatyti negalima.

Kaip veikia ETS2 ir kada ji pradedama taikyti?

ETS2 yra atskira sistema nuo jau veikiančios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Ji apima išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su pastatų šildymu, kelių transportu ir kai kuriais papildomais sektoriais. Teisinį pagrindą nustato Direktyva (ES) 2023/959, o Europos Komisija skelbia sistemos įvedimo informaciją.

Pagal numatytą grafiką stebėsena ir ataskaitų teikimas prasidėjo 2025 m. Apyvartinių taršos leidimų prekyba turi prasidėti 2027 m. Direktyvoje numatyta galimybė šį prekybos startą atidėti iki 2028 m., jei įvyktų išskirtinai aukštos energijos kainos sąlygos, apibrėžtos teisės akte. Todėl 2027 m. yra numatytas startas, o ne garantija, kad jis negalėtų būti nukeltas pagal šią nuostatą.

Sistema veikia nustatant bendrą emisijų ribą ir reikalaujant, kad įpareigotos įmonės įsigytų bei atsiskaitytų už atitinkamą leidimų kiekį. Leidimų kaina formuojasi rinkoje. Ji gali paveikti tiekėjų sąnaudas, bet pati savaime nenustato, kiek už kurą ar šildymą mokės konkretus namų ūkis.

Kam ETS2 taikoma tiesiogiai?

Tiesioginiai sistemos dalyviai yra kuro tiekėjai, kurie išleidžia į vartojimą pastatams šildyti ar kelių transportui naudojamą kurą. Tai gali būti, pavyzdžiui, degalų ar šildymo kuro tiekimo grandinėje veikiančios įmonės, kurioms pagal nacionalines taisykles priskiriami leidimų ir ataskaitų įpareigojimai.

Namų ūkiai ir vairuotojai leidimų pagal ETS2 nepirks ir sistemos ataskaitų neteiks. Vis dėlto įmonių patirtos sąnaudos gali būti perkeliamos į galutines kainas. Kiek jų būtų perkelta, priklausys nuo leidimų kainos, kuro rinkos, tiekėjų sprendimų, mokesčių ir valstybės politikos. Todėl nėra pagrindo iš anksto žadėti konkretaus benzino, dyzelino, dujų ar kito šildymo kuro pabrangimo dydžio.

Svarbu atskirti ETS2 nuo ES esamos sistemos dideliems energijos gamybos ir pramonės įrenginiams. ETS2 reguliuoja kuro tiekimą galutiniam naudojimui pastatuose ir kelių transporte, o ne kiekvieno gyventojo tiesioginį išmetamų teršalų apskaitos įsipareigojimą.

Ką tai reiškia Lietuvos namų ūkiams ir vairuotojams?

Praktinis poveikis gali skirtis pagal tai, kuo šildomas būstas, kokį kurą naudoja automobilis ir kaip tiekėjai bei valstybė reaguoja į papildomas sąnaudas. Vienodos ETS2 leidimo kainos poveikis skirtingiems namų ūkiams nebūtinai būtų vienodas: daugiau kuro ar energijos naudojantys žmonės gali būti jautresni bet kokiam kainų perdavimui.

Tačiau konkretaus mėnesio sąskaitos negalima apskaičiuoti vien iš ETS2 taisyklių. Galutinei kainai įtakos turi ir kiti veiksniai, įskaitant žaliavų rinką, tiekimo sąlygas, tarifus bei mokesčius. Vertinant pokyčius verta žiūrėti į faktinius tiekėjų kainoraščius ir valstybės sprendimus, o ne į bendras prognozes, kurios nepateikia aiškių prielaidų.

Kaip Socialinis klimato fondas gali padėti Lietuvoje?

Socialinis klimato fondas sukurtas padėti pažeidžiamiems namų ūkiams, mikroįmonėms ir smulkiojo transporto naudotojams spręsti socialinius ETS2 poveikio klausimus. ES lėšos numatytos nacionaliniams socialiniams klimato planams įgyvendinti. Parama gali būti siejama su laikina tiesiogine pagalba ir investicijomis, pavyzdžiui, pastatų energiniu efektyvumu ar prieinamesnėmis mažataršio judumo galimybėmis.

Tai nereiškia, kad kiekvienas gyventojas automatiškai gaus išmoką. Tinkamumo sąlygos, paramos formos, paraiškų teikimo tvarka ir finansuojami veiksmai priklauso nuo Lietuvos parengto ir ES institucijų vertinamo plano bei nacionalinių įgyvendinimo sprendimų. Prieš planuojant išlaidas ar investicijas, reikia patikrinti galiojančius kvietimus ir jų sąlygas.

Lietuvos gyventojams aktualiausi oficialūs informacijos šaltiniai yra atsakingų valstybės institucijų pranešimai apie socialinį klimato planą ir paramos kvietimus, taip pat Europos Komisijos ETS2 ir Socialinio klimato fondo puslapiai. Kol konkreti priemonė nepaskelbta su sąlygomis ir terminais, jos negalima laikyti prieinama parama.

Ką gyventojui verta patikrinti?

• Ar naujausiame Lietuvos įgyvendinimo kalendoriuje prekybos pradžia tebėra numatyta 2027 m., ar aktyvuota teisės akte numatyta atidėjimo sąlyga.
• Kokios įmonės pagal Lietuvos taisykles priskiriamos kuro tiekėjams ir kokių ataskaitų bei leidimų reikalavimų jos turi laikytis.
• Ar paskelbtas Lietuvos socialinis klimato planas, kokios grupės jame laikomos pažeidžiamomis ir kokios priemonės joms numatytos.
• Ar konkretus paramos kvietimas jau atidarytas, kokie dokumentai reikalingi ir iki kada galima teikti paraišką.

Kol nėra paskelbtos konkrečios Lietuvos priemonės, patikimiausia remtis Direktyva (ES) 2023/959, Europos Komisijos ETS2 informacija ir naujausiais atsakingų Lietuvos institucijų pranešimais.

Šaltinis: Europos Komisija