Klimato kaitą svarbiausia aplinkos bėda įvardija dukart dažniau

Europiečių, kurie klimato kaitą įvardija svarbiausia aplinkosaugos problema, dalis per maždaug dešimtmetį padidėjo nuo 15 iki 30 proc. Tokį pokytį nustatė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės, palyginusios skirtingais laikotarpiais surinktus apklausų duomenis.

Ką rodo 15 ir 30 procentų

Šie skaičiai reiškia, kad klimato kaitą iš aplinkosaugos problemų pirmiausia pasirinko vis daugiau apklaustų Europos gyventojų. Jie neparodo, kiek žmonių apskritai nerimauja dėl klimato kaitos ar yra pasirengę keisti savo įpročius.

KTU profesorė Aistė Balžekienė pažymi, kad gyventojai neretai įvardija tiesiogiai patiriamas problemas. Pavyzdžiui, Ispanijoje labiau rūpinamasi vandens trūkumu, Italijoje – oro tarša. Todėl skirtingų šalių atsakymai ne visada nusako tą patį rūpestį tais pačiais žodžiais.

Lietuvos ir kitų šalių atsakymai skiriasi

KTU mokslininkės A. Balžekienė ir Audronė Telešienė knygoje lygino 2010–2012 m. ir 2020–2023 m. sociologinių apklausų duomenis. Pasak jų, susirūpinimas klimato kaita ryškiausiai augo Šiaurės šalyse. Islandijoje ją svarbiausia aplinkosaugos problema įvardijusių gyventojų dalis padidėjo nuo 13 iki 43 proc.

Lietuvoje ir Estijoje bendras susirūpinimas aplinkosauga per šį laikotarpį, mokslininkių vertinimu, pakilo iš žemo į vidutinį lygį. Vis dėlto A. Telešienė pabrėžia, kad susirūpinimas savaime nereiškia pasirengimo keisti gyvenimo būdą: Lietuvoje gyventojai rečiau nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse tiki galintys asmeniškai paveikti aplinkosaugos pokyčius.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS pateiktą KTU mokslininkių tyrimo apžvalgą. Lyginami skirtingų apklausų laikotarpių atsakymai, todėl 15 ir 30 proc. nėra tų pačių žmonių nuomonės pokytis.

Šaltinis: BNS