Žievėgraužių šuolis Lietuvoje: kur jų daugiausia

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją, paskelbtą BNS.

Žievėgraužio tipografo aktyvumas Lietuvoje šį sezoną išaugo apie 30 proc. Nuo skraidymo sezono pradžios viena feromoninė gaudyklė vidutiniškai sugavo 10 tūkst. 346 vabalus. Žemaitijoje vasaros pabaigos laimikis buvo daugiau nei dvigubai didesnis negu tuo pačiu metu pernai.

Šie skaičiai rodo suaktyvėjusį kenkėjų skraidymą, tačiau dar neįrodo, kad tokiu pat mastu padidėjo eglynams padaryta žala. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) masinio dauginimosi židinių šiemet nefiksuoja, o pažeidimai nesiekia stichinės nelaimės ribos.

Vienoje gaudyklėje – vidutiniškai 10 346 vabalai

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai rugpjūčio 18–20 dienomis atliko šeštąją 2026 metų žievėgraužio tipografo apskaitą. Vabalai stebėti feromoninėmis gaudyklėmis, kurios leidžia palyginti jų skraidymo aktyvumą skirtingose vietovėse ir skirtingais laikotarpiais.

Vasaros antrosios pusės rezultatai gerokai viršijo šiltojo sezono pradžioje registruotą aktyvumą. Vis dėlto gaudyklėse rastų vabalų skaičiaus negalima tiesiogiai prilyginti pažeistų ar žuvusių eglių kiekiui. Galutinis poveikis medynams vertinamas pagal pačiuose eglynuose nustatytus pažeidimus, o platesnį kontekstą suteikia duomenys apie sausuolius Lietuvos miškuose.

Didžiausia koncentracija – Vidurio Lietuvos pietuose

Daugiausia vabalų per visą stebėjimo laikotarpį sugauta Vidurio Lietuvos pietinėje dalyje. Josvainių girininkijoje, Dubravos girininkijoje ir Punios girininkijoje vienai gaudyklei teko daugiau kaip 20 tūkst. žievėgraužių tipografų – beveik dukart daugiau už šalies vidurkį.

Kitose stebėtose vietovėse jų buvo gerokai mažiau. Žemaitija išsiskyrė ne didžiausiu bendru laimikiu, o sparčiausiu vėlyvojo sezono pokyčiu: per pastarąjį apskaitos laikotarpį čia sugauta daugiau nei dvigubai daugiau vabalų negu prieš metus.

Vėsesni orai aktyvumą nustūmė į vasaros pabaigą

Specialistai vėlyvą suaktyvėjimą sieja su 2026 metų vasaros orais. Lietingi ir vėsesni laikotarpiai ribojo vabalų skraidymą, todėl dalis įprastai anksčiau fiksuojamo aktyvumo galėjo persikelti į sezono pabaigą.

Tai paaiškina staigų gaudyklių laimikio padidėjimą, bet neleidžia teigti, kad visoje Lietuvoje prasidėjo vienodo masto žievėgraužių plitimas. Stebėjimų rezultatai rodo ryškius geografinius skirtumus, o didžiausia koncentracija išlieka keliose konkrečiose girininkijose.

Tikrasis eglynų pažeidimų mastas paaiškės vėliau

Drėgna vasara apsunkina greitą žalos įvertinimą, nes pažeistos eglės ilgai neparuduoja. Dalis žievėgraužio tipografo užpultų medžių gali tapti aiškiai pastebimi tik rudenį ar žiemą, todėl dabartinis vertinimas dar nėra galutinis.

Gausus šių metų vabalų skraidymas taip pat reiškia didesnę masinio dauginimosi riziką kai kuriose Lietuvos vietose 2027 metų pavasarį. Eglynus prižiūrintiems žmonėms VMT rekomenduoja stebėti medžių būklę ir laiku fiksuoti naujus pažeidimus – būtent rudens ir žiemos apžiūros parodys tikrąjį šio sezono žalos mastą.

Šaltinis: BNS