Rytų flango gynybos technologijos pritraukia vis daugiau kapitalo

Nuo 2024 m. gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms teko 32 proc. rizikos kapitalo, investuoto į dešimt Europos rytinio flango šalių. Tai dvigubai didesnė dalis nei likusioje Europoje ir keturis kartus didesnė nei JAV, rodo „Tough Tech by the Tough Ten 2026“ ataskaita.

Ataskaitos duomenimis, iki 2026 m. spalio pradžios šio sektoriaus investicijos regione siekė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių. Visų metų suma prognozuojama rekordinė – 2,3 mlrd. dolerių. Tai prognozė, o ne galutinis metų rezultatas.

„Tough Ten“: nuo Suomijos iki Bulgarijos

Ataskaita apima Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Jos autoriai „tough tech“ priskiria mokslu ir inžinerija paremtas gynybos, saugumo bei atsparumo technologijas, atliepiančias NATO prioritetinius pajėgumų poreikius.

Tarp ryškiausių 2026 m. investicijų krypčių – kosmosas ir kovos su dronais technologijos. Kosmoso įmonės šiemet pritraukė daugiau lėšų nei per ankstesnius šešerius metus kartu sudėjus. Tarp didžiųjų sandorių – Suomijos ICEYE finansavimo raundas, viršijęs 1 mlrd. eurų, įskaitant 450 mln. eurų naujo kapitalo, ir Bulgarijos „EnduroSat“ 205 mln. JAV dolerių investicija.

Kovos su dronais įmonės šiemet surinko 89,5 mln. JAV dolerių – 93 proc. visų šio segmento lėšų, pritrauktų nuo 2020 m. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad regione veikia 170 rizikos kapitalu finansuojamų „tough tech“ startuolių, kurių bendra vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva – viena didžiausių gynybos išlaidų dalį skiriančių šalių

„Tough Ten“ šalys 2026 m. gynybai vidutiniškai skiria 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva, ataskaitos duomenimis, skiria 5,4 proc. BVP ir pirmauja NATO pagal šį rodiklį. Kartu su Estija, Latvija ir Lenkija ji jau beveik dešimtmetį viršija 3,5 proc. BVP pagrindinių gynybos išlaidų ribą, kurią NATO yra nustačiusi 2035 metams.

Šie skaičiai aprašo ir valstybės išlaidas gynybai, ir privataus rizikos kapitalo srautus. Jie patys savaime neparodo, kiek investicijų virs ilgalaikiais užsakymais ar pagaminta įranga. Ataskaitos rengėjai pabrėžia, kad startuoliams trūksta pirmųjų klientų, o bandomieji projektai ne visada pereina į pirkimus. Lietuvos gynybos technologijų finansavimą papildo ir konkreti 8,88 mln. eurų suma, skirta šiai sričiai.

Ataskaitą parengė „Dealroom“, „Resilience Media“ ir šeši rizikos kapitalo fondai, tarp jų Lietuvos „Coinvest Capital“. Rizikos kapitalo duomenys apima laikotarpį iki 2026 m. spalio 2 d.; 2026 m. metinis rodiklis yra prognozė. Daugiau apie NATO laivams pritaikomą Klaipėdos uosto terminalą skaitykite atskirame „Yes2e“ straipsnyje.

Šaltinis: BNS