Klaipėdos uostui – 100 mln. eurų NATO ir energetikai: ką svarbu žinoti

Klaipėdos uostas gaus 100 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolą, kuri bus skirta infrastruktūrai, pritaikomai tiek NATO laivams, tiek švariosios energetikos projektams. Dalis lėšų finansuos šiuo metu statomą Kruizinių laivų terminalą, planuojamą užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

Bendra numatomų projektų vertė siekia apie 201 mln. eurų. EIB paskola padengs iki pusės šių išlaidų, o likusią dalį numatoma finansuoti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis. Tai reiškia, kad finansavimo sutartis apima ne vieną atskirą objektą, o platesnę Klaipėdos uosto modernizavimo programą.

Dvigubos paskirties terminalas tarnaus civilinei ir karinei laivybai

Kruizinių laivų terminalas Klaipėdoje projektuojamas kaip dvigubos paskirties infrastruktūra. Jis bus naudojamas civiliniams kruiziniams laivams, tačiau kartu galės priimti NATO laivus.

Praktiškai tai sudarys sąlygas efektyviau aptarnauti sąjungininkų karinius laivus ir prisidės prie karinio mobilumo Baltijos regione. Uosto reikšmę šioje srityje lemia jo geografinė padėtis ir priklausymas Europos Sąjungos transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Karinio mobilumo projektai bus įgyvendinami kartu su platesne uosto modernizavimo programa. Joje numatytos krantinių, gilinimo ir kitos infrastruktūros investicijos. Jos turėtų stiprinti uosto atsparumą ir logistikos pajėgumus, tačiau pranešime nenurodoma, kokia konkreti paskolos dalis bus skiriama kiekvienam darbui.

Finansavimas apims elektrą nuo kranto, vandenilį ir jūrinio vėjo energetiką

EIB lėšomis bus finansuojama elektros tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūra. Uoste stovintys laivai galės naudoti elektros energiją iš kranto, o ne veikti laivo varikliais. Taip numatoma mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir triukšmą krantinėse.

Į finansuojamų darbų sąrašą taip pat įtraukta žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo infrastruktūra bei mažataršiai uosto laivai. Paskola bus naudojama ir jūrinio vėjo energetikos plėtrai reikalingoms krantinėms bei uosto gilinimo darbams.

Šie projektai susiję su skirtingomis uosto funkcijomis: laivų aptarnavimu, energijos tiekimu, naujų energetikos technologijų diegimu ir infrastruktūros pritaikymu jūrinio vėjo energetikos reikmėms. Todėl poveikis Klaipėdai bus matomas ne tik per naują terminalą, bet ir per ilgalaikį uosto veiklos bei paslaugų infrastruktūros atnaujinimą.

Pirmasis aiškus terminas – 2027 metų pabaiga

Artimiausias aiškiai nurodytas terminas yra Kruizinių laivų terminalo statybos pabaiga – projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Kitų EIB finansuojamų darbų įgyvendinimo terminai pranešime atskirai nenurodyti, todėl jų užbaigimo datų kol kas negalima patikslinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad EIB finansavimas suteiks impulsą dvigubos paskirties terminalo statybai, krantinių elektrifikacijai ir kitiems konkurencingumą, tvarumą bei atsparumą stiprinantiems sprendimams.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer finansavimą apibūdino kaip investiciją, vienu metu prisidedančią prie Europos saugumo ir žaliosios pertvarkos. EIB grupė yra Europos Sąjungos finansavimo institucija, priklausanti 27 valstybėms narėms.

Įgyvendinus numatytus darbus, Klaipėdos uostas vienoje plėtros programoje derins NATO laivų priėmimo galimybes, mažataršes technologijas ir jūrinio vėjo energetikai reikalingus sprendimus. Šaltinis: ELTA.

Šaltinis: ELTA