Ar ES iki 2026 m. patvirtins 2040 m. klimato tikslą?

Europos Komisija 2025 m. liepos 2 d. pasiūlė iki 2040 m. sumažinti Europos Sąjungos grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tačiau pasiūlymas dar nėra galutinis įpareigojantis teisės aktas. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. ES institucijoms reikėtų užbaigti teisėkūros procesą, kad prognozė būtų laikoma išsipildžiusia.

Lietuvai sprendimas svarbus ne vien kaip ilgalaikis klimato politikos ženklas. Jis gali formuoti būsimą kryptį energetikos, pramonės, transporto, pastatų renovacijos ir viešųjų investicijų srityse. Vis dėlto vien 90 proc. skaičiaus paskelbimas savaime nereiškia, kad jau patvirtintos konkrečios pareigos Lietuvos gyventojams ar įmonėms.

Praktinė informacija

• Klausimas: ar ES galutinai priims 2040 m. klimato tikslą iki 2026 m. pabaigos?
• Terminas: 2026 m. gruodžio 31 d.
• TAIP: priimamas galutinis ES teisės aktas su 2040 m. tikslu.
• NE: iki termino teisės aktas nepriimamas arba sprendimas lieka nebaigtas.
• Sprendimą parodys galutinis ES teisėkūros rezultatas, susijęs su Europos klimato teisės aktu.

Komisijos pasiūlymas pradėjo procesą, bet jo neužbaigė

Europos Komisija savo 2040 m. klimato tikslo informacijoje nurodo ilgalaikę ES politikos kryptį, o 2025 m. liepos 2 d. paskelbtame pranešime pateikė konkretų pasiūlymą: iki 2040 m. grynąsias emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m.

Šis skaičius susijęs su Europos klimato teisės akto tęstinumu. ES jau turi 2030 m. tikslą mažinti grynąsias emisijas bent 55 proc. ir siekį iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. 2040 m. etapas turėtų padėti nusakyti, kokiu tempu Bendrija planuoja pereiti nuo artimesnio 2030 m. laikotarpio prie 2050 m. neutralumo.

Svarbiausias skirtumas yra teisinis statusas. Komisija gali pateikti iniciatyvą ir pagrįsti jos kryptį, tačiau galutiniam pakeitimui paprastai reikia Europos Parlamento ir ES Tarybos sprendimų pagal teisėkūros procedūrą. Derybose gali keistis formuluotės, įgyvendinimo sąlygos, lankstumo priemonės ir kai kurios tikslą lydinčios nuostatos.

Ką reikštų galutinis patvirtinimas iki 2026 m. pabaigos

Prognozės rezultatas būtų TAIP tik tuomet, jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. ES institucijos galutinai priimtų teisės aktą, kuriame įtvirtintas 2040 m. klimato tikslas. Sprendimui neužtektų Komisijos komunikato, politinio pareiškimo, preliminaraus kompromiso ar vienos institucijos pozicijos.

Galutiniu ženklu būtų oficialiai užbaigtas teisėkūros sprendimas: Europos Parlamento ir Tarybos priimtas dokumentas, kuriuo nustatoma arba keičiama teisinė 2040 m. klimato tikslo sistema. Jei iki nustatytos datos derybos tęstųsi, dokumentas būtų atidėtas arba būtų priimta nuostata be aiškaus 2040 m. tikslo, rezultatas būtų NE.

Kelias į TAIP

TAIP scenarijų sustiprintų greitas politinis susitarimas dėl Komisijos pasiūlytos krypties arba dėl pakeistos, bet aiškiai į teisės aktą įrašytos 2040 m. emisijų mažinimo trajektorijos. Svarbiausia būtų ne identiška pirminė pasiūlymo formuluotė, o galutinis priimtas teisės aktas su 2040 m. klimato tikslu.

Kelias į NE

NE scenarijus galimas, jei valstybės narės ir Europos Parlamentas nesutartų dėl tempo, ekonominių apsaugos priemonių ar tarptautinių kreditų vaidmens. Procesą gali pailginti diskusijos apie pramonės konkurencingumą, energijos kainas, žemės ūkį, socialinį poveikį ir valstybių narių galimybes finansuoti pertvarką.

Kodėl 90 proc. tikslas aktualus Lietuvai

Ilgalaikis ES tikslas nėra tiesioginė sąskaita už elektrą ar naujas vienkartinis mokestis. Jo poveikis priklausytų nuo vėlesnių sektorinių sprendimų, nacionalinių planų, finansavimo priemonių ir technologijų kainų. Tačiau kryptis padeda numatyti, kurioms sritims ateityje gali būti skiriama daugiau reguliacinio ir investicinio dėmesio.

Energetikoje tai reikštų tolesnį spaudimą didinti mažo anglies dioksido intensyvumo gamybą, tinklų pajėgumus, energijos kaupimą ir pastatų efektyvumą. Lietuvoje aktualus klausimas būtų ne tik naujų pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip investicijos atsispindėtų vartotojų kainose bei viešosios paramos programose.

Transporto srityje svarbios galėtų tapti alternatyvių degalų, elektromobilumo, viešojo transporto ir krovinių vežimo pertvarkos priemonės. Pramonei didžiausi klausimai būtų energijos sąnaudos, galimybė modernizuoti gamybą ir konkurencija su regionais, kuriuose klimato reikalavimai skiriasi.

Pastatų sektoriuje 2040 m. kryptis sustiprintų renovacijos, šildymo sistemų efektyvumo ir energijos taupymo reikšmę. Namų ūkiams svarbu atskirti bendrą ES tikslą nuo konkrečių nacionalinių paramos taisyklių: jos nustatomos atskirais sprendimais ir gali kisti.

2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslai sudaro vieną grandinę

2030 m. tikslas yra artimesnis ES etalonas, pagal kurį vertinamas dabartinių priemonių poveikis. 2050 m. klimatui neutralios Europos siekis apibrėžia galutinę kryptį. Siūlomas 2040 m. tikslas užpildytų tarpą tarp šių dviejų datų ir galėtų tapti orientyru investicijoms, infrastruktūros planavimui bei būsimiems teisės aktams.

Tačiau 2040 m. procentas nepakeičia visų atskirų politikos sprendimų. Emisijų prekybos, atsinaujinančios energijos, transporto, pastatų, žemės naudojimo ar pramonės taisyklės turi savus terminus ir teisėkūros procedūras. Dėl to galutinis tikslas būtų strateginis rėmas, o ne vienas universalus įgyvendinimo planas.

Kas dabar lieka neaišku

Patvirtinta, kad Komisija pateikė 90 proc. grynųjų emisijų mažinimo pasiūlymą. Neaišku, ar galutiniame teisės akte liks toks pats dydis ir ar politinis sprendimas bus priimtas iki 2026 m. pabaigos.

Derybose reikšmės gali turėti klausimai, kiek ES remtųsi vidaus emisijų mažinimu, kokios lankstumo priemonės būtų leidžiamos ir kaip būtų saugomas energetiškai imlių sektorių konkurencingumas. Lietuvai taip pat svarbu, ar galutinis paketas suteiktų pakankamai erdvės nacionalinėms investicijoms bei paramai gyventojams ir verslui.

Artimiausias reikšmingas signalas bus ne naujas politinis pareiškimas, o oficiali pažanga teisėkūros procese: institucijų pozicijos, suderintas tekstas ir galutinis priėmimas. Būtent šie vieši sprendimai nulems, ar 2040 m. klimato tikslas bus patvirtintas iki nustatyto termino.

Šaltinis: Europos Komisija