Socialiniai tinklai padeda atpažinti sunkumus, bet diagnozės nenustato

Trumpi vaizdo įrašai apie psichikos sveikatą gali paskatinti geriau įsiklausyti į savo savijautą ir kreiptis pagalbos. Tačiau keli atpažinti simptomai dar nepatvirtina diagnozės: psichiatrė Devika Gudienė pataria interneto informaciją vertinti kaip pradžią pokalbiui su specialistu, o ne galutinį atsakymą.

Artėjant spalio 10-ąją minimai Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, gydytoja atkreipia dėmesį, kad atviresnis kalbėjimas apie psichikos sveikatą mažina stigmą. Kartu socialinių tinklų įrašai sudėtingas būkles kartais sutraukia iki kelių požymių sąrašo. „Meliva“ klinikoms vadovaujanti psichiatrė sako, kad konsultacijose vis dažniau sutinka žmonių, kurie jau turi sau priskirtą diagnozę.

Vienas simptomas nepasako, kas vyksta

Tarp dažniausiai internete aptariamų temų – ADHD, nerimo ir depresiniai sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas bei perdegimas. Domėjimasis savo savijauta gali būti naudingas, tačiau nuovargis savaime nereiškia depresijos, o nerimas tam tikroje situacijoje dar nepatvirtina nerimo sutrikimo.

Panašius sunkumus gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas ar kitos psichikos ir fizinės sveikatos problemos. Pasak Gudienės, vertinama ne viena varnelė simptomų sąraše, o jų trukmė, pasikartojimas, stiprumas ir poveikis kasdieniam gyvenimui. Diagnozei suprasti reikia ir žmogaus istorijos bei aplinkybių. Plačiau apie tai, kada sveikatos klausia DI atsakymais nepasikliauti, taip pat svarbu kalbant apie simptomų paiešką internete.

Tvirtas įsitikinimas diagnoze dar prieš konsultaciją gali apsunkinti kitų galimų paaiškinimų svarstymą. Jei specialisto vertinimas tokio įtarimo nepatvirtina, žmogus gali nusivilti. Vis dėlto savidiagnozė dažnai prasideda nuo noro suprasti, kodėl kasdieniai dalykai tapo sunkesni, todėl internete rastą informaciją gydytoja siūlo laikyti paskata pasidomėti savo savijauta.

Kada verta pasikalbėti su specialistu

Kreiptis dėl įvertinimo verta, jei ilgą laiką jaučiatės prislėgti ar įsitempę, nebedžiugina anksčiau malonumą teikusi veikla, suprastėjo miegas, pasikeitė apetitas, kartojasi panikos epizodai arba darosi sunku atlikti įprastus darbus. Atkreipkite dėmesį ir į dažnėjantį alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą norint nusiraminti ar užmigti. Kartais pokyčius pirmiau pastebi artimieji.

Kreipimasis į specialistą automatiškai nereiškia diagnozės ar vaistų skyrimo. Jei savijauta užsitęsė ir veikia kasdienybę, galima pradėti nuo pokalbio su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Pasak Gudienės, pirmiausia gali reikėti tiesiog išsiaiškinti, kas vyksta.

Ką pasižymėti prieš konsultaciją

Jei atpažinote save socialinių tinklų įraše, užsirašykite, kada sunkumai prasidėjo, kas juos sustiprina ar palengvina ir kaip pasikeitė miegas, nuotaika, darbas ar santykiai. Šios konkrečios pastabos gali padėti specialistui geriau suprasti jūsų patirtį nei iš anksto sau priskirta diagnozė.

Daugėja ir žmonių, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos: „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2023–2025 m. su psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis susijusių privataus sveikatos draudimo žalų skaičius išaugo 44 proc. Vizitų pas psichikos sveikatos specialistus skaičius per šį laikotarpį padidėjo nuo 5,9 tūkst. iki beveik 8,5 tūkst. Pasak draudiko eksperto Audriaus Zinevičiaus, į konsultaciją galima ateiti su klausimais ir abejonėmis – iš anksto žinoti diagnozės nereikia.

Šaltinis: BNS