Kai už jus rašo DI, kurie mąstymo žingsniai dingsta?

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS paskelbtą Kauno technologijos universiteto mokslininkės komentarą.

Dirbtinis intelektas gali per kelias sekundes pasiūlyti tekstą, argumentus ar idėją. Tačiau gavę paruoštą atsakymą galime praleisti darbą, per kurį mokomės: prisimename faktus, juos lyginame, renkamės žodžius ir taisome klaidas. KTU docentė dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė siūlo žiūrėti ne vien į galutinį rezultatą, bet ir į tai, ką iki jo nuveikė pats žmogus.

Paruoštas tekstas sutrumpina kelią nuo minties iki atsakymo

Rašant savarankiškai tenka nuspręsti, ką norime pasakyti, kokia tvarka dėstyti mintis ir kurie argumentai jas pagrindžia. Skaitant savo juodraštį pastebimos spragos, ieškoma tikslesnių formuluočių. Pasak mokslininkės, šie tarpiniai veiksmai lavina kalbą, atmintį, dėmesio išlaikymą ir loginį mąstymą.

Skirtumas išryškėja, kai moksleivis paprašo DI parašyti visą tekstą. Gavęs parengtą darbą ir jį nukopijavęs, jis gali nebeatrinkti informacijos, nepalyginti teiginių ir pats nesukurti argumentų grandinės. Tai nereiškia, kad kiekvienas DI naudojimas trukdo mokytis: turėdamas žinių žmogus gali įvertinti pasiūlytą atsakymą, jį tikrinti ir taisyti.

Šis skirtumas aktualus ir už mokyklos ribų. Viena yra paprašyti paaiškinti sunkiai suprantamą temą, tada pačiam suformuluoti išvadą. Kita – priimti sugeneruotą išvadą nesupratus, kaip ji gauta. Abiem atvejais užduotis gali atrodyti atlikta, tačiau žmogaus atliktas mąstymo darbas skiriasi.

Greitas atsakymas gali tapti įprastu pasirinkimu

Žmonės ir be DI daugelį veiksmų atlieka automatiškai. KTU ekspertė primena, kad ankstesnė patirtis leidžia greitai atpažinti pažįstamą veidą ar sureaguoti į šviesoforo signalą. Tokie procesai taupo pastangas, kurių prireikia gilesniam mokymuisi ir sprendimams.

DI siūlomas trumpesnis kelias veikia kitaip: žmogus gali perduoti technologijai net tuos užduoties etapus, kuriuos dar tik mokosi atlikti. Pasak L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, kai greitas atsakymas padeda lengvai pasiekti rezultatą, kyla noras tą patį būdą rinktis vėl. Ilgainiui gali mažėti įsitraukimas į užduotį. Ji ypač pabrėžia jaunus žmones, kurių žinių ir patirties bagažas dar formuojasi.

Praktiškas klausimas prieš naudojant DI yra toks: kurį darbą noriu atlikti pats? Technologija gali padėti ieškoti informacijos, suprasti sudėtingą temą, gauti pastabų ar apsvarstyti sprendimo variantus. Jei tikslas – išmokti rašyti argumentuotą tekstą, patį argumentavimą palikus DI, mokymosi dalis susiaurėja.

DI pašnekovas nepakeičia atsakymo patikrinimo

Mokslininkė atkreipia dėmesį ir į DI kaip bendravimo partnerį. Jo atsakymai gali prisitaikyti prie žmogaus lūkesčių, todėl malonus ar įtikinamas pokalbis savaime neparodo, ar pateikta informacija teisinga. Jos teigimu, patirtis taip pat kaupiama bendraujant su kitais žmonėmis, susiduriant su skirtingomis situacijomis ir pačiam priimant sprendimus.

Tai dar viena priežastis atsakymą laikyti darbo pradžia, kai užduočiai reikia supratimo. Galima paklausti, kokiais argumentais jis remiasi, palyginti juos su savo žiniomis ir pastebėti, ko dar nesuprantate. KTU ekspertės mintis paprasta: mokymuisi reikšminga ne vien tai, ar gavote atsakymą, bet ir ar galite jį savarankiškai įvertinti.

Ilgalaikis poveikis smegenims dar neaiškus

L. Daniusevičiūtė-Brazaitė kalba apie galimus mokymosi ir dėmesio pokyčius, tačiau nepateikia galutinio atsakymo, kaip ilgalaikis DI naudojimas pakeis žmogaus smegenis. Jos teigimu, tyrimų daugėja, o supratimas apie poveikį dar keisis. Todėl teiginys, kad DI negrįžtamai silpnina mąstymą, būtų stipresnis už šiame šaltinyje pateiktus įrodymus.

Ekspertė siūlo vertinti, kiek, kokiose srityse ir kaip giliai žmogus naudojasi DI. Tas pats įrankis gali padėti suprasti temą arba pateikti paruoštą rezultatą, prie kurio žmogus beveik neprisidėjo. Būtent ši riba lemia, ar užduotyje dar lieka vietos bandymams, klaidoms ir savarankiškam sprendimui.

Šaltinis: BNS