Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad gebėjimo perskaityti ir parašyti tekstą šiuolaikiniame gyvenime nebepakanka. Lietuvos gyventojui raštingumas šiandien taip pat reiškia gebėjimą suprasti elektroninės paslaugos instrukciją, atpažinti klaidinančią žinutę, saugiai prisijungti prie banko ir patikrinti internete paskelbto teiginio šaltinį.

Autorius – „Yes2e“ redakcija. Paskelbta 2026 m. rugsėjo 8 d.

Tarptautinės raštingumo dienos istorija prasidėjo 1967 metais

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną kasmet mini rugsėjo 8 dieną. Ši tradicija prasidėjo 1967 metais, siekiant pabrėžti raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms.

Istoriniame kontekste raštingumas pirmiausia buvo siejamas su galimybe skaityti, rašyti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Šie gebėjimai atvėrė kelią į švietimą, darbą, kultūrą ir savarankiškesnį kasdienių sprendimų priėmimą.

Ilgainiui rašytinė informacija persikėlė ne tik į knygas, laikraščius ar oficialius dokumentus. Ji tapo neatsiejama interneto svetainių, programėlių, elektroninių laiškų, socialinių tinklų ir skaitmeninių viešųjų paslaugų dalimi. Dėl to išsiplėtė ir pati raštingumo samprata.

Trumpa datos raidos seka:

• 1967 metai – pradėta kasmet minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
• Rugsėjo 8-oji įsitvirtino kaip diena, skirta raštingumo reikšmei žmonėms ir visuomenėms aptarti.
• Plintant skaitmeninėms technologijoms, šalia skaitymo ir rašymo vis svarbesni tapo informacijos vertinimo bei saugaus technologijų naudojimo įgūdžiai.

UNESCO primena, kad raštingumas svarbus visai visuomenei

UNESCO šia diena atkreipia dėmesį ne vien į individualų mokėjimą perskaityti sakinį. Raštingumas svarbus tam, kaip žmogus naudojasi savo teisėmis, mokosi, dirba, gauna informaciją ir dalyvauja bendruomenės gyvenime.

Šis požiūris aktualus ir Lietuvoje. Kasdieniai tekstai gali būti labai skirtingi: gydymo įstaigos registracijos paaiškinimas, savivaldybės pranešimas, darbo sutartis, banko perspėjimas, prekės naudojimo instrukcija ar naujienų portale paskelbtas straipsnis. Visais atvejais reikia ne tik perskaityti žodžius, bet ir suprasti jų reikšmę bei galimas pasekmes.

Tarptautinė diena suteikia progą pažvelgti į raštingumą kaip į nuolat atnaujinamą gebėjimų visumą. Keičiantis informacijos kanalams, žmogui tenka išmokti naujų veiksmų, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – suprasti informaciją ir ja remiantis priimti pagrįstą sprendimą.

Kuo skiriasi tradicinis, informacinis, medijų ir skaitmeninis raštingumas

Šios sąvokos susijusios, bet nėra tapačios. Vienoje kasdienėje situacijoje dažnai prireikia kelių rūšių raštingumo iš karto.

Tradicinis raštingumas

Tai gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis būtinas norint suvokti laišką, užpildyti prašymą, perskaityti sutarties sąlygas ar aiškiai suformuluoti klausimą įstaigai.

Svarbus ne vien techninis žodžių perskaitymas. Reikia suprasti teksto tikslą, atskirti pagrindinę mintį nuo papildomos informacijos ir pastebėti sąlygas, kurios gali pakeisti dokumento prasmę.

Informacinis raštingumas

Informacinis raštingumas padeda suprasti, kokios informacijos reikia, kur jos ieškoti ir kaip įvertinti jos patikimumą. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie valstybės teikiamą paslaugą verta nustatyti, ar puslapis priklauso atsakingai institucijai, ar nurodyta paskelbimo data ir ar pateiktos sąlygos vis dar galioja.

Šis gebėjimas ypač svarbus, kai paieškos sistema pateikia daug panašiai atrodančių rezultatų. Pirmoji nuoroda nebūtinai yra tiksliausia, o aiškiai parašytas tekstas nebūtinai remiasi patikimais duomenimis.

Medijų raštingumas

Medijų raštingumas leidžia vertinti, kas sukūrė žinutę, kam ji skirta ir kokio poveikio siekiama. Straipsnis, reklama, nuomonės įrašas, satyra ir institucijos pranešimas atlieka skirtingas funkcijas, net jei visi jie paskelbti tame pačiame socialiniame tinkle.

Svarbu atskirti faktą nuo komentaro, pastebėti emocingą antraštę ir patikrinti, ar tekste pateikiama pirminė informacija. Taip pat verta įvertinti, ar sena nuotrauka arba anksčiau paskelbtas pranešimas nėra pateikiami kaip naujas įvykis.

Skaitmeninis raštingumas

Skaitmeninis raštingumas apima gebėjimą naudotis įrenginiais, programomis ir elektroninėmis paslaugomis, kartu suprantant privatumo bei saugumo rizikas. Tai nėra vien mokėjimas paspausti reikiamą mygtuką.

Skaitmeniškai raštingas žmogus geba atpažinti įtartiną prisijungimo puslapį, valdyti paskyros saugumo nustatymus, kritiškai vertinti algoritmų pateikiamą turinį ir suprasti, kokius duomenis perduoda programėlei.

Raštingumas Lietuvos kasdienybėje prasideda nuo praktinių sprendimų

Viešosios paslaugos vis dažniau pasiekiamos elektroniniu būdu. Registruojantis vizitui, teikiant prašymą ar deklaruojant duomenis reikia suprasti laukelių pavadinimus, terminus, privalomus priedus ir patvirtinimo veiksmus. Klaida gali atsirasti ne dėl techninių gebėjimų stokos, o dėl neteisingai suprastos instrukcijos.

Praktinius gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir saugiai elgtis internete padeda stiprinti savivaldybių organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai.

Elektroninėje bankininkystėje susijungia tradicinis ir skaitmeninis raštingumas. Reikia perskaityti mokėjimo informaciją, patikrinti gavėją bei sumą ir kartu įvertinti, ar prisijungimo aplinka tikra. Netikėta žinutė, raginanti skubiai paspausti nuorodą, yra priežastis sustoti ir banko svetainę atverti savarankiškai.

Skaitant naujienas ar socialinių tinklų įrašus, prireikia informacinio ir medijų raštingumo. Emociją keliantis teiginys gali būti tik nuomonė, iš konteksto ištraukta citata arba seniai paskelbta informacija. Dalijimosi skaičius savaime nepatvirtina turinio teisingumo.

Penki klausimai padeda įvertinti internete rastą šaltinį

Prieš pasitikint internete paskelbta informacija verta atlikti trumpą patikrą:

• Kas paskelbė informaciją ir ar galima aiškiai nustatyti autorių arba organizaciją?
• Kada tekstas paskelbtas ar atnaujintas, o kada įvyko jame aprašomas įvykis?
• Ar pateikta nuoroda į pirminį dokumentą, duomenis arba atsakingos institucijos pranešimą?
• Ar tą patį esminį faktą skelbia keli vienas nuo kito nepriklausomi patikimi šaltiniai?
• Ar antraštė tiksliai atitinka tekstą, o nuotrauka tikrai susijusi su aprašomu įvykiu?

Jeigu kalbama apie elektroninę paslaugą ar mokėjimą, papildomai verta patikrinti tikslų svetainės adresą. Slaptažodžių, kortelės duomenų ar prisijungimo patvirtinimų nereikėtų pateikti puslapyje, atvertame per netikėtai gautą nuorodą.

Rugsėjo 8-osios prasmė keičiasi kartu su informacine aplinka

Tarptautinė raštingumo diena išlaiko istorinę paskirtį – priminti skaitymo ir rašymo svarbą. Tačiau šiandien jos tema neišvengiamai apima ir gebėjimą orientuotis informacijos gausoje.

Knygos perskaitymas, elektroninio prašymo pateikimas, naujienos patikrinimas ir saugus banko pavedimas atrodo kaip skirtingos veiklos. Jas jungia tas pats pagrindas: žmogus turi suprasti informaciją, įvertinti aplinkybes ir sąmoningai pasirinkti veiksmą. Todėl šiuolaikinis raštingumas yra ne vien mokyklinis įgūdis, o kasdien naudojama savarankiškumo priemonė.

Šaltinis: UNESCO