Šilumos siurblys naudoja daugiau elektros: ką patikrinti

Kambariuose tebėra 21 °C, termostato nustatymai nepasikeitė, tačiau po šaltos savaitės elektros suvartojimas išaugo. Šilumos siurblio savininkams toks pokytis nebūtinai reiškia gedimą: atšalus namas praranda daugiau šilumos, o iš lauko oro ją paimančiam įrenginiui reikia daugiau elektros tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.

Pirmas patikrinimas – atskirti didesnę sąskaitą nuo didesnio suvartojimo. Tuomet galima palyginti orus, įvertinti kitų namų prietaisų darbą ir nuspręsti, ar pokytį paaiškina šaltis, ar jau reikia šildymo specialisto pagalbos.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Ignitis“ pranešimą spaudai. Jame pateikiami bendrovės atstovo Edvino Jurevičiaus paaiškinimai ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Sąskaitoje pirmiausia palyginkite kilovatvalandes

Sąskaitos suma eurais pati savaime neparodo, kaip dirbo šilumos siurblys. Ji gali padidėti dėl pasikeitusios elektros kainos, didesnio sunaudoto kiekio arba abiejų priežasčių kartu. Todėl pirmiausia palyginkite sąskaitose nurodytas kilovatvalandes ir elektros kainą.

Jeigu elektros kiekis išaugo, prisiminkite, kokios buvo to laikotarpio oro sąlygos. Švelnesnio ir gerokai šaltesnio laikotarpio vartojimo skirtumas dar nėra įrenginio sutrikimo įrodymas. Daugiau pasako savo namų duomenų palyginimas per du panašius atšalimus, kai gyventojų įpročiai nesikeitė.

„Vien iš sumos eurais apie siurblio darbą spręsti sunku“, – sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius. Šis skirtumas padeda pasirinkti ir tolesnį veiksmą: aiškintis kainos pokytį ar ieškoti išaugusio elektros poreikio priežasčių.

Tie patys 21 °C per šalčius reikalauja daugiau šilumos

Termostatas nustato norimą patalpų temperatūrą, tačiau nenustato nekintamo elektros suvartojimo. Lauke atšalus, namas greičiau netenka šilumos per sienas, langus, stogą ir vėdinimą. Siurblys turi kompensuoti šiuos nuostolius, kad kambariuose išliktų tokia pati temperatūra.

Todėl įrenginys gali dirbti ilgiau, nors jo valdymo niekas nelietė. Nepakitę nustatymai ir padidėjęs vartojimas nėra prieštaravimas: pasikeitė sąlygos, kuriomis šildoma.

Vien namo plotas šio poreikio nepaaiškina. Greta stovintys vienodo dydžio namai gali skirtis sandarumu, apšiltinimu, vėdinimu ir gyventojų pasirinkta kambarių temperatūra. Dėl to kaimynų sąskaita nėra patikimas matas, pagal kurį būtų galima spręsti apie savo siurblio būklę.

Oras–vanduo siurblio efektyvumas šaltyje mažėja

Oras–vanduo šilumos siurblys paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko oro ir šildomo vandens temperatūros, tuo daugiau elektros reikia tam pačiam šilumos kiekiui gauti. Taigi šalčiu metu vienu metu didėja namo šilumos poreikis ir mažėja įrenginio efektyvumas.

Pranešime pateikiami Lietuvos energetikos agentūros orientaciniai dydžiai: esant +5 °C, iš oro šilumą imantis siurblys iš 1 kWh elektros gali pagaminti apie 3,5–4,5 kWh šilumos. Esant –10 °C, šis kiekis gali siekti apie 2–2,5 kWh. Konkretaus įrenginio ir šildymo sistemos rezultatai gali gerokai skirtis.

Šilumos ir jai pagaminti sunaudotos elektros santykis vadinamas efektyvumo koeficientu, arba COP. Mažesnis COP reiškia, kad iš tos pačios kilovatvalandės elektros gaunama mažiau šilumos. Šie orientyrai paaiškina pokyčio kryptį, tačiau pagal juos vienus negalima apskaičiuoti konkretaus namo sąskaitos.

Sąnaudoms įtakos turi ir šildymo sistema: grindiniam šildymui dažnai pakanka vėsesnio vandens nei daliai radiatorių. Šilumą iš grunto imantiems siurbliams trumpas atšalimas turi mažiau įtakos, nes po žeme temperatūra stabilesnė.

Atitirpinimas ir papildomas kaitinimas didina sąnaudas

Drėgnu oru ant lauko bloko susidaro šerkšnas, kurį siurblys periodiškai pašalina. Atitirpinimui taip pat reikia elektros, tačiau pats šis procesas yra įprasta įrenginio darbo dalis. Jis savaime nerodo gedimo.

Atitirpinimo gali reikėti dažniau drėgnu oru, kai temperatūra artima nuliui, nei per sausą speigą. Todėl vertinant vartojimą neužtenka žinoti tik žemiausią lauko temperatūrą. Drėgmė ir įrenginio darbo sąlygos taip pat padeda paaiškinti skirtumus.

Kai siurblio tiekiamos šilumos nebeužtenka, kai kuriose sistemose įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas. Tuomet elektros sąnaudos padidėja dar labiau. Visoms sistemoms bendros lauko temperatūros ribos, nuo kurios tokio šildymo turėtų prireikti, nėra.

Jeigu papildomo kaitinimo pagalbos reikia dažnai, nustatymus ir šildymo sistemą reikėtų peržiūrėti su įrenginį prižiūrinčiu specialistu. Vien didesnė sąskaita neleidžia nustatyti, ar šis elementas veikė ir kiek elektros sunaudojo.

Vartojimo grafiką palyginkite su visos paros orais

Praktiniam palyginimui pasirinkite kelių šaltesnių ir švelnesnių parų elektros duomenis. „Meteo.lt“ archyve galima peržiūrėti artimiausios meteorologijos stoties oro temperatūrą tuo laikotarpiu. Vertinkite visą parą: viena šalčiausia nakties valanda neparodo, kiek šildymo reikėjo per dieną.

Lygindami valandas suderinkite laiko žymas. Archyve naudojamas UTC laikas nesutampa su Lietuvos laiku, todėl tiesiogiai sugretinus rodmenis galima palyginti skirtingas valandas.

Išmaniojo skaitiklio rodmenis galima peržiūrėti „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“, kur per ESO gauti duomenys pateikiami valandų arba 15 minučių intervalais. Palaipsniui kartu su šalčiu augantis vartojimas ir staiga atsiradęs kasdienis šuolis gali turėti skirtingas priežastis. Užfiksavę šuolio pradžią, prisiminkite, kokie prietaisai tuo metu veikė arba kas namuose buvo pakeista.

Skaitiklio grafikas rodo visą iš tinklo paimtą elektrą. Jame atsispindi maisto gaminimas, karšto vandens ruošimas ir elektromobilio įkrovimas, todėl vien iš bendro grafiko tikslių siurblio sąnaudų ar COP nustatyti nepavyks. Skirstymas pagal prietaisų grupes taip pat yra apytikris.

Turint saulės elektrinę ant stogo ar sklype, didesnį elektros paėmimą iš tinklo gali paaiškinti sumažėjusi gamyba. Tokiu atveju namai gali vartoti tiek pat elektros, tačiau mažesnę jos dalį pasigaminti patys.

Nustatymus keiskite įvertinę visą šildymo sistemą

Peržiūrėkite, ar kambariuose ne per šilta ir ar šildymo sistemos vanduo nėra karštesnis, nei reikia. Didelės šildymo pertraukos nebūtinai sumažins sąnaudas: vėliau skubiai šildant atvėsusius namus elektros poreikis gali išaugti. Didesnius pakeitimus aptarkite su specialistu.

Jeigu sistema valdoma pagal šildymo kreivę, vandens temperatūra automatiškai pritaikoma prie lauko temperatūros. Gerai veikiančios sistemos vien dėl galimybės ją valdyti nuotoliniu būdu keisti neverta.

Specialisto pagalbos reikia, kai įrenginys rodo klaidas arba namai nebeprišyla. Kreiptis verta ir tada, kai per panašų atšalimą, nepasikeitus įpročiams, elektros sunaudojama gerokai daugiau nei anksčiau. Išsaugotas vartojimo grafikas ir to laikotarpio orų duomenys padės nustatyti, kada prasidėjo pokytis.

Šaltinis: ELTA