Lietuvos merams postą išsaugoti padeda ne vien geri rezultatai

KTU politologo Audrio Narbuto tyrime išskirtas ryškus pareigas einančių merų pranašumas: per kitus rinkimus jie vidutiniškai surinko 23,37 procentinio punkto daugiau galiojančių balsų. Šis įvertis rodo pareigų poveikį, tačiau nereiškia, kad kiekvienas meras tiek aplenks savo varžovus. Tyrimas taip pat rodo, kad perrinkimą lemia konkurencija, reputacija ir politinė priklausomybė, o savivaldybių gyvenimo kokybės gerėjimas pergalės negarantuoja.

23,37 procentinio punkto įvertis parodo pareigų pranašumą

KTU politologas Audris Narbutas nagrinėjo visus iki šiol įvykusius tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje. Analizei pasirinktos rinkimų apylinkės, kuriose per pirmuosius rinkimus meras dar nesiekė perrinkimo, o per kitus jau kandidatavo kaip pareigas einantis meras. Taip siekta įvertinti, kokį skirtumą lemia pats pareigų turėjimas.

Tyrėjo pateiktas 23,37 procentinio punkto vidurkis nėra tiesioginis kiekvieno mero persvaros prieš konkretų varžovą matas. Atskira apylinkė gali palaikyti stiprų vietos kandidatą, todėl meras joje gali surinkti mažiau balsų. Narbutas taip pat pažymi, kad didesnė tyrimo imtis galėtų pakeisti skaičių, nors pats pareigų pranašumo reiškinys, jo vertinimu, išliktų.

Geresni savivaldybės rodikliai negarantuoja pergalės

Savivaldybės gyvenimo kokybės pokyčiai tyrime vertinti pagal Finansų ministerijos rengiamą gyvenimo kokybės indeksą. Tačiau gerėjantys rezultatai savaime neatsako, ar meras bus perrinktas: svarbu ir tai, kokie kandidatai jam varžosi, kiek jie sulaukia palaikymo ir kokia yra mero reputacija.

Stiprus konkurentas, galintis parodyti savo darbo rezultatus, gali sumažinti pareigas einančio mero galimybes. Jei prie intensyvios konkurencijos prisideda reputacijos problemos, pralaimėjimas galimas net augant savivaldybės ekonomikai. Skandalai, pasak Narbuto, ypač skaudžiai veikia politikus, kurie rinkėjų akyse ir taip atrodo silpni ar neūkiški.

Politinė priklausomybė taip pat gali paveikti rezultatą. Kandidatas gali nukentėti dėl savo partijos problemų nacionalinėje politikoje, o politiniai komitetai, tyrėjo vertinimu, turi galimybę pritraukti partijomis nepasitikinčių rinkėjų. Vis dėlto komiteto statusas savaime pergalės neužtikrina.

Kuo Lietuvos savivaldos politika primena Pietų Korėją

Narbuto išskiriamas Lietuvos modelis panašus į Pietų Korėjos: abiejose šalyse vietos valdžioje pareigas einantys politikai dažnai perrenkami, o nacionaliniu lygmeniu matoma priešinga tendencija. Tyrėjas tai apibūdina kaip savitą derinį, o ne kaip kultūrinį panašumą.

Savivaldos rinkimuose kandidato asmeninis žinomumas ir reputacija išaugo, bet partija ar politinis komitetas tebėra reikšmingi. Tyrimas nerodo vienos priežasties, kuri visose savivaldybėse nulemtų rezultatą: veikia aplinkybių deriniai, o jų poveikis skiriasi.

2027 m. rinkimuose dėmesys kryps į savivaldybes be dabartinių merų

Artėjant 2027 m. savivaldos rinkimams, Narbutas išskiria savivaldybes, kuriose nekandidatuos pareigas einantis meras. Tarp jų – Pasvalio savivaldybė, kurioje, pasak politologo, nebekandidatuos ilgametis meras Gintautas Gegužinskas. Ten taip pat susiskaldė konservatoriai: Antanas Matulas pasitraukė iš partijos ir įkūrė savo politinį komitetą. Narbutas svarsto, kad dėl to Tėvynės sąjunga gali prarasti savivaldybę.

Tyrėjo modeliai, jo teigimu, gali paaiškinti apie aštuonis iš dešimties atvejų, bet ne visas rinkimų baigtis. Kaune jis neatmeta galimybės, kad Visvaldas Matijošaitis laimės antrajame ture, nors neatmeta ir pergalės pirmajame. Po 2023 m. reformos merai įgijo daugiau vykdomosios valdžios galių, tačiau jų politinį svorį, pasak Narbuto, labiausiai lems tai, kaip šiuos pokyčius vertins rinkėjai.

Šaltinis: BNS