Lietuvoje vadovų stygius gali paliesti viešąsias paslaugas

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS paskelbtą medžiagą ir NOOR tinklalaidėje išsakytus vertinimus.

Registrai, oro uostai ir geležinkeliai yra kasdienės valstybės infrastruktūros dalis, todėl jų vadovų kaita nėra vien uždaras personalo klausimas. Per pastaruosius mėnesius pareigas paliko arba buvo priversti palikti kelių svarbių valstybės valdomų organizacijų vadovai.

Šaltinyje minimi Registrų centras, Infrastruktūros valdymo agentūra, Lietuvos oro uostai ir „Lietuvos geležinkelių“ grupė. Duomenų apie jau sutrikusias paslaugas nepateikiama, tačiau pasitraukimų virtinė kelia kitą klausimą: kas norės prisiimti atsakomybę už įmones, nuo kurių sprendimų priklauso strateginės paslaugos ir infrastruktūra?

Pasitraukimų virtinė siaurina galimų kandidatų ratą

Vadovų ir valdybos narių atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad pagrindinė kliūtis nėra atlygis. Jos vertinimu, kompetentingus kandidatus labiau atbaido reputacinė ir politinė rizika, nuolatinė kritika bei nepakankamas akcininko palaikymas.

„Neina ne todėl, kad ten mažai arba per mažai uždirba – jie uždirba tikrai gerą atlygį“, – NOOR tinklalaidėje sakė ekspertė. Pasak jos, kandidatai baiminasi būti baudžiami už sprendimus ar aplinkybes, kurių patys nekontroliavo.

Tai rinkos ekspertės vertinimas, o ne kandidatų apklausos rezultatas. Šaltinyje nepateikiama duomenų, kiek žmonių atsisakė konkrečių konkursų ar kokias priežastis jie oficialiai nurodė. Vis dėlto atrankų praktikoje L. Duksaitė-Iškauskienė mato ryškų reputacinės rizikos poveikį.

Jos teigimu, tokias pareigas dažniau priima labai aiškią viziją ir didelį pasitikėjimą savimi turintys kandidatai arba žmonės, kuriems galima reputacinė žala jau nebėra lemiama. Dėl to valstybės įmonėms gali būti sunkiau rinktis iš plataus profesionalų rato.

Vadovų kaita savaime dar nereiškia paslaugų sutrikimo

Registrų centro, Lietuvos oro uostų ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovų pasikeitimas nereiškia, kad gyventojai iš karto susidurs su trikdžiais. Šių organizacijų kasdienę veiklą užtikrina platesnės komandos ir valdymo struktūros.

Rizika didėja tuomet, kai vadovų kaita tampa dažna, o laikini sprendimai užsitęsia. Tokiu atveju gali būti sunkiau išlaikyti strateginių sprendimų tęstinumą, nustatyti ilgalaikius prioritetus ir aiškiai paskirstyti atsakomybę. Mokesčių mokėtojams aktualu, ar valstybės turtas valdomas stabiliai, o infrastruktūros sprendimai priimami laiku.

Todėl problema apima dvi skirtingas užduotis: vadovas turi būti atskaitingas už rezultatus, tačiau kartu jam reikia aiškių įgaliojimų ir akcininko pasitikėjimo. Jei atsakomybė išlieka didelė, o sprendimų laisvė ar institucinė parama – neaiški, patrauklių kandidatų mažėja.

Privačiame versle spaudimo nemažiau, bet aiškesnis akcininkas

L. Duksaitė-Iškauskienė pabrėžia, kad privačių įmonių savininkai vadovams taip pat kelia aukštus reikalavimus. Akcininkai tikisi augimo ir gerų rezultatų, tačiau šiandien vadovui privalomas ir pagarbus elgesys su komanda. Ambicija, ekspertės teigimu, negali būti painiojama su agresyviu vadovavimo stiliumi.

Verslo įkūrėjui pasitraukus iš kasdienio valdymo, tinkamas įpėdinis ne visada randamas iš karto. Ekspertė šį reiškinį vadina „trijų vadovų prakeiksmu“: savininkai kartais pakeičia kelis vadovus, kol randa žmogų, galintį ilgam perimti įkūrėjo vaidmenį. Tai atrankų rinkoje vartojamas apibūdinimas, o ne taisyklė, galiojanti kiekvienai įmonei.

Karjeros viršūne vis dažniau tampa vieta valdyboje

Dalis patyrusių vadovų, užuot siekę valstybės įmonės vadovo posto, renkasi valdybos nario poziciją. Pasak L. Duksaitės-Iškauskienės, net dirbantys įmonių vadovai tolesnę karjerą dažnai sieja su valdyba kitoje pramonės šakoje. Viena geidžiamiausių krypčių tapo gynybos pramonė.

Didžiausias tokių pozicijų šaltinis Lietuvoje šiuo metu yra valstybė. Geležinkeliams, oro uostams, Klaipėdos uostui ir paštui reikia nepriklausomų narių, galinčių suteikti papildomos kompetencijos, kontrolės ir valdysenos patirties.

Lietuvos įmonės kartu tampa patrauklesnės užsienio specialistams. „Vinted“ vadovauja olandas, o EPSO-G grupės bendrovių „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdybose dirba Vakarų Europos energetikos sektoriaus profesionalai. Tuo metu Lietuvos vadovai, ekspertės vertinimu, vis rečiau nori išvykti dirbti į užsienį, nors jų patirtis jau naudojama Ukrainoje vykdant valstybės įmonių reformą.

L. Duksaitė-Iškauskienė prognozuoja, kad lietuvių paklausą Vakarų rinkose labiausiai augintų daugiau su Lietuva aiškiai siejamų tarptautinių bendrovių. Tuomet darbas tokiose įmonėse kaip „Vinted“ ar „Revolut“ galėtų tapti atpažįstamu Lietuvos vadovų patirties ženklu.

Šaltinis: BNS