Lietuvoje renovacijijai gali reikėti 681 mln. eurų – bet kam?

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS pateiktus Valstybės kontrolės audito duomenis.

Viešųjų pastatų renovacijai iki 2030 m. dar gali prireikti apie 681 mln. eurų. Valstybės kontrolė perspėja: prieš skiriant šiuos pinigus reikia nustatyti, kurių pastatų valstybės ir savivaldybių paslaugoms iš tiesų reikės ilgą laiką. Audito duomenimis, dauguma valstybės turto valdytojų tokio poreikio sistemingai nevertina.

681 mln. eurų yra apskaičiuotas investicijų poreikis likusiam pastatų plotui atnaujinti, o ne jau patvirtintos išlaidos. Auditas taip pat nenustatė, kad visi planuojami renovuoti pastatai yra nereikalingi. Jo išvada rodo riziką: sprendimas investuoti gali būti priimtas nežinant, ar pastatas ateityje bus naudojamas.

Iki 2030 m. lieka atnaujinti apie 1,2 mln. kv. metrų

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet atnaujinti bent 3 proc. nustatyto viešųjų pastatų ploto. Iki 2030 m. iš viso numatyta atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. metrų. Per 2021–2025 m. atnaujinta apie 436 tūkst. kv. metrų – maždaug penktadalis numatyto ploto. Šiame kontekste aktualūs ir planai skirti lėšų viešųjų pastatų modernizavimui.

Įskaičiavus jau vykdomus projektus ir 2026–2027 m. numatytą finansavimą, iki 2030 m. atnaujintas plotas, Valstybės kontrolės vertinimu, siektų apie 970 tūkst. kv. metrų. Likusių maždaug 1,2 mln. kv. metrų renovacijai gali reikėti apie 681 mln. eurų. Šie skaičiai apibūdina planuojamą darbų mastą ir galimą lėšų poreikį; jie neparodo, kokia šio ploto dalis galėtų būti pripažinta nebereikalinga.

Pastatų plotas mažėjo, išlaikymo išlaidos augo

2024 m. valstybei priklausė 9,02 mln. kv. metrų nekilnojamojo turto – daugiau kaip 25 tūkst. objektų. Nuo 2020 iki 2024 m. šio turto plotas sumažėjo 8,4 proc., tačiau metinės išlaikymo sąnaudos padidėjo nuo 176 iki 354 mln. eurų. Vien iš šių dviejų rodiklių negalima nustatyti, dėl ko sąnaudos išaugo. Jie parodo, kiek kainuoja išlaikyti valstybės valdomą turtą net mažėjant bendram jo plotui.

Valstybės kontrolės teigimu, sistemingai vertinama tik centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto naudojimo apimtis. Tokį turtą valdantis Turto bankas šiuo metu valdo 7,9 proc. viso valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kiti valdytojai sistemingai nevertina, kiek ploto reikia jų funkcijoms ir kaip efektyviai jis naudojamas.

Prieš renovaciją siūloma įvertinti ilgalaikį poreikį

Audito perspėjimas aktualus sprendžiant, kuriems pastatams skirti renovacijos lėšas. Atnaujintas pastatas ir toliau kainuoja: jį reikia šildyti, prižiūrėti ir remontuoti. Jei vėliau paaiškėtų, kad paslaugoms jo nebereikia, renovacijos investicija nebūtų pašalinusi šių išlaidų. Kiek konkrečių pastatų gali būti atsisakyta, pateikti audito duomenys nenurodo.

Kaip vienas turto optimizavimo pavyzdžių audite minimas A. Goštauto kvartalas Vilniuje. Jame planuota sutelkti valstybės įstaigas, geriau panaudoti administracinį plotą ir atsisakyti dalies brangiai išlaikomų, energetiškai neefektyvių pastatų. Audito metu galutinis sprendimas dėl viso projekto įgyvendinimo dar nebuvo priimtas.

Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei numatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus valstybės valdomam nekilnojamojo turto plotui mažinti bei didesnei jo daliai valdyti centralizuotai. Pirmasis siūlomas žingsnis – reguliariai įvertinti, kokio turto institucijoms reikia jų funkcijoms vykdyti ir kurio galima atsisakyti.

Šaltinis: BNS