350 eurų pirmokui – rugsėjį išlaidos tik prasideda

Pasirengimas mokyklai vienam pirmokui 2026 m. kainuoja mažiausiai 350 eurų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimai. Tačiau ši suma atspindi pigiausią krepšelį, sudarytą naudojantis nuolaidomis, ir neapima visų vėliau atsirandančių mokėjimų.

BNS paskelbtoje analizėje Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad tikrasis finansinis krūvis išryškėja prasidėjus mėnesinėms išlaidoms. Analizės autorius siūlo vertinti visų mokslo metų pinigų srautą, o ne vien rugpjūčio ir rugsėjo pirkinius.

350 eurų suma remiasi pigiausiais pasirinkimais

Didžiausia vienkartinių išlaidų dalis tenka aprangai ir avalynei. Mokyklinė uniforma, priklausomai nuo komplektacijos, gali kainuoti apie 200 eurų, o sportinė apranga, šokių bateliai ir klasės avalynė – dar nuo 50 iki 205 eurų.

Šių eilučių negalima mechaniškai sudėti ir laikyti vienodomis visoms šeimoms: galutinė suma priklauso nuo mokyklos reikalavimų, jau turimų daiktų, pasirinktos komplektacijos ir nuolaidų. Vis dėlto skaičiai parodo, kodėl net taupiausias pasirengimas gali tapti ryškiu vieno mėnesio biudžeto pokyčiu.

Po rugsėjo prasideda pasikartojantys mokėjimai

Viena didžiausių reguliarių išlaidų gali būti neformalusis ugdymas. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros apklausoje 84 proc. šeimų nurodė už vieno vaiko būrelį per mėnesį galinčios mokėti iki 50 eurų, o 100 eurų ar daugiau mokėjo 3 proc. apklaustųjų. Šios sumos netaikomos visiems: 44,92 proc. mokinių lanko nemokamus bendrojo ugdymo mokyklų būrelius.

Prie mėnesinio biudžeto prisideda kišenpinigiai. „Swedbank“ 2026 m. tyrime dažniausiai nurodyta suma 7–10 metų vaikams siekė 16–30 eurų, 11–15 metų vaikams – 31–50 eurų, o 16–19 metų jaunuoliams – 51–100 eurų per mėnesį.

Transporto išlaidos priklauso nuo miesto ir šeimos aplinkybių. Kaune moksleivio mėnesinis elektroninis bilietas su 80 proc. lengvata kainuoja 5,60 euro, Vilniuje 30 dienų bilietas su tokia pačia lengvata – 7,60 euro. Vilniaus 1–4 klasių mokiniams metinis „Pradinuko bilietas“ kainuoja 10 eurų. Pavėžėjimo automobiliu kainos palyginti vienu dydžiu negalima, nes ją lemia atstumas, automobilis ir kelionių dažnis.

Mažos išlaidos mažina laisvų pajamų rezervą

Užkandžiai, smulkūs mokyklos pirkiniai, išvykos ir vadinamieji klasės fondai atskirai gali atrodyti nereikšmingi. Ministerija nurodo, kad tėvų finansinė parama mokyklai yra savanoriška, tačiau pagalba klasės reikmėms praktikoje gali tapti dar viena pasikartojančia eilute.

Ekonomisto vertinimu, pavojingiausias yra kelių reguliarių įsipareigojimų susikaupimas. Kiekviena suma atskirai gali būti nedidelė, tačiau kartu jos visiems mokslo metams sumažina šeimos laisvai disponuojamas pajamas.

Šį pažeidžiamumą atskleidžia platesni duomenys. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų negalėjo savo lėšomis padengti didesnių netikėtų išlaidų, kai ES vidurkis siekė 30 proc. Skurdo ar socialinės atskirties riziką Lietuvoje patyrė 25,8 proc. gyventojų, palyginti su 21 proc. ES vidurkiu. Šie rodikliai neparodo, kiek šeimų sunkumų patiria būtent dėl mokyklos, tačiau atskleidžia ribotas dalies namų ūkių finansines atsargas.

Naujo etapo jausmas gali pabranginti pasirinkimą

Rugsėjo krepšelį veikia ir vartotojų elgsena. 2018 m. žurnale „Journal of Consumer Research“ paskelbtas tyrimas naujos pradžios nusiteikimą susiejo su didesniu polinkiu rinktis savęs atnaujinimą simbolizuojančius produktus.

„Iki“ lojalių klientų apklausoje 78 proc. tėvų nurodė mokyklines prekes renkantys kartu su vaikais, o 33 proc. vaiko norą įvardijo kaip vieną iš veiksnių sprendžiant, ar seną daiktą naudoti toliau. Apklausa nėra reprezentatyvi visoms Lietuvos šeimoms, tačiau iliustruoja, kaip funkcinį poreikį gali papildyti pageidaujamas prekės ženklas, stilius ar noras turėti naują daiktą.

Biudžeto akloji zona atsiveria jau prasidėjus pamokoms

Neplanuotos išlaidos gali apimti būrelio inventorių, kostiumus, varžybas, keliones, išvykas ar mokslo metais keičiamus daiktus. SEB tyrimo duomenimis, pusė tėvų vaikus leidžia į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis – į du, o 7 proc. – į tris.

Biudžetą gali paveikti ir vaiko liga: greta vaistų ar kitų išlaidų vienam iš tėvų gali tekti slaugos nedarbingumas, todėl keičiasi pajamų pusė. Lietuvos bankas tarp pasirengimo mokyklai klaidų yra išskyręs emocinį apsipirkimą, pirkimą be plano ir paskutinę minutę. Jo rekomendacija – prieš perkant patikrinti, kurie ankstesnių metų daiktai dar tinkami, o būsimo mėnesio plane palikti vietos sunkiau numatomoms mokslo metų išlaidoms.

Šaltinis: BNS