Žiemos gėlynas be skubaus genėjimo: ką palikti iki pavasario

Rudenį gėlyno tvarkymas nebūtinai reiškia, kad reikia nukirpti visus stiebus ir surinkti kiekvieną lapą. Kol lapai žali, augalai kaupia maisto medžiagas šaknims, o išlikę statūs stiebai, žiedynai ir sėkladėžės gali puošti gėlyną iki pavasario.

Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) Vilkijos skyriaus dekoratyvinio apželdinimo mokytoja Gitana Jančarienė pataria sprendimą priimti pagal augalo būklę ir rūšį. Nudžiūvusius, pažeistus ar ant žemės gulinčius lapus galima pašalinti, tačiau dekoratyviai atrodantys augalai gali likti stovėti. Taip gėlyne išlieka aukščio ir spalvų, o sėklomis ar uogomis gali susidomėti paukščiai.

Kada pradėti tvarkyti gėlyną rudenį

Augalai žiemai ruošiasi pagal gamtos ritmą, o ne kalendorių. Trumpėjančios dienos ir vėstančios naktys skatina maisto medžiagas iš lapų keliauti į šaknis. Todėl, kol lapai žaliuoja, nereikėtų skubėti šalinti visos antžeminės dalies. Gražiai gelstantys ar raustantys lapai dar gali puošti gėlyną iki vėlyvo rudens.

Jei savaitgalį gėlynui turite nedaug laiko, pirmiausia išravėkite piktžoles ir papurenkite žemę. Tada pašalinkite nedekoratyvius ar sugulusius lapus bei žiedynus, kurie ant silpnų stiebų gali dar labiau nusvirti. Galiausiai sutvarkykite gėlyno kraštą: aiški riba tarp vejos ir želdinių padeda išlaikyti tvarkingą vaizdą net tada, kai žemės nedengia sniegas.

Veją prieš žiemą taip pat reikėtų nupjauti, kad ji nebūtų per aukšta. Po sniegu sugulusi žolė, pasak Jančarienės, didina iššutimo riziką. Rudenį galima apžiūrėti sklypą ir apgalvoti, ką norėtumėte pakeisti ar pasodinti kitą sezoną – planą galima išsigryninti per žiemą, o pavasarį įgyvendinti.

Miskantus ir dalį smilgų palikite stovėti

Miskantų (Miscanthus) lapai ir stambios šluotelės žiemą išlaiko gėlyno aukštį bei struktūrą. Juos rekomenduojama kirpti pavasarį, prieš pasirodant naujiems ūgliams. Panašiai ilgai formą išlaiko smailiažiedis lendrūnas ‘Karl Foerster’.

Ne visos dekoratyvinės smilgos išlieka puošnios iki pavasario. Šalnų pakąstos soruolės gali paruduoti, susivelti ir prarasti formą, todėl tokius augalus galima nukirpti. Bendra taisyklė paprasta: jei augalas išlieka dekoratyvus, o stiebai tvirti ir statūs, rudenį sekatoriaus gali neprireikti.

Žiemą stiebai, žiedynai ir sėkladėžės kuria skirtingų aukščių bei atspalvių vaizdą – nuo tamsių ir pilkų iki rusvų bei rudų tonų. Gėlynas neatrodo kaip tuščias plotas, o sėklomis ir uogomis gali susidomėti paukščiai.

Rožes denkite pagal veislę ir orus

Rožių priežiūrą verta pradėti nuo auginamos veislės atsparumo šalčiui. Kol laikosi šilti orai arba pasitaiko tik trumpalaikių nedidelių šalnų, dengti nereikia, tačiau apsaugos priemones galima pasiruošti iš anksto. Sprendimą lemia ir konkrečios žiemos sąlygos.

Jautresnių rožių krūmo pagrindą ir skiepijimo vietą prieš žiemą galima apipilti puria, vandenį praleidžiančia žeme. Kai įsivyrauja šalčiai, prireikus naudojamos eglišakės arba orui pralaidi agrotekstilė. Sandari polietileno plėvelė gali sulaikyti drėgmę, o saulėtomis dienomis augalą perkaitinti.

Kai kurios raukšlėtalapio erškėčio hibridų ir parko rožių veislės, tarp jų ‘Hansaland’, ‘Pink Grootendorst’ bei ‘Therese Bugnet’, dažnai žiemoja be papildomos dangos. Vis dėlto vien žymėjimas „parko rožė“ nepasako, ar konkrečios veislės apsaugoti nereikės. Jautresnių vijoklinių rožių ūglius galima atsargiai nuimti nuo atramų ir palengva prilenkti, kol jie lankstūs. Žiemojimo vietoje neturėtų kauptis vanduo, o danga turi būti vėdinama.

Hortenzijas genėkite žinodami jų rūšį

Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos žiedus krauna ant tais pačiais metais išaugusių ūglių, todėl pagrindinį genėjimą geriau atidėti pavasariui. Tuomet krūmo aukštį galima koreguoti pagal veislę ir norimą formą.

Didžialapės ir ąžuolalapės hortenzijos paprastai dar rudenį suformuoja kitų metų žiedinius pumpurus. Trumpinant jų šakas galima pašalinti ir pumpurus, todėl kitą vasarą žiedų gali būti mažiau arba jų visai nebūti. Prieš imant sekatorių svarbu atsižvelgti į tai, ant kokių ūglių konkreti hortenzija žydi.

Dekoratyvius žiedynus galima palikti žiemai. Jančarienė siūlo pašalinti tuos, kurie nusvyra ant silpnų šakelių, nes susikaupęs sniegas gali jas išlaužti. Nukirptus žiedynus galima panaudoti floristikai ar išdžiovinti.

Levandas ir kitus daugiamečius vertinkite pagal jų būklę

Jei levandų ir šalavijų kereliai neperaugę ir gerai atrodo, juos galima palikti gėlyne. Žiemą dekoratyvūs gali būti ir šilokai, juozažolės, ežiuolės, liatriai, sibiriniai vilkdalgiai bei rykštėtosios soros. Kiekvienu atveju verta įvertinti, ar kerelis išlaiko formą ir ar jo stiebai neguli ant žemės.

Levandas reikėtų genėti reguliariai, geriausia po žydėjimo vasaros pabaigoje, patrumpinant žiedus kartu su žalia prieaugio dalimi. Nukirpus iki belapės sumedėjusios dalies, augalui pavasarį gali būti sunku atželti. Senus, išretėjusius ir stipriai sumedėjusius kerus paprasčiau pakeisti jaunais.

Ką palikti iki pavasario

Nukritę medžių lapai gali tapti natūraliu mulčiu, jei gėlynas įrengtas greta medžių ar krūmynų. Ant vejos sugrėbtus lapus galima perkelti į gėlyną. Pavyzdžiui, plotą su sibiriniais vilkdalgiais ir rykštėtomis soromis pavasarį galima nupjauti, o lapus ir augalų liekanas palikti dirvai uždengti.

Iki pavasario verta palikti tuos stiebus ir žiedynus, kurie išlieka tvirti bei dekoratyvūs. Sugulusius, pažeistus ar formą praradusius augalus galima pašalinti, o genėjimą planuoti pagal rūšį: ypač atsargiai elgtis su hortenzijomis ir levandomis. Nėra augalų, kuriuos galima pasodinti ir visam laikui pamiršti – po kelerių metų kai kuriuos kerus gali tekti iškasti, padalyti ar pakeisti.

Šaltinis: BNS