Ukrainos fronto pamokos stiprina lietuvių dronų eksportą

„Luna Robotics“ inžinierių darbo ritmas apibūdinamas paprastai: dieną rašomas kodas, o naktį tikrinamas kameros veikimas. Tokį ciklą diktuoja bendrovės kuriamos naktinio matymo sistemos bepiločiams orlaiviams ir iš Ukrainos operatorių gaunamos pastabos.

Lietuvos įmonė Ukrainoje naudojamų sistemų patirtį pasitelkia dviem kryptimis: tobulina aparatinę bei programinę įrangą ir siekia įrodyti jos tinkamumą NATO bei kitų sąjungininkų rinkoms. Bendrovės vadovo Elvino Kukio teigimu, realių misijų aplinka suteikia informacijos, kurios laboratoriniai bandymai ar poligonai ne visada atskleidžia.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal BNS paskelbtą informaciją, 2026 m.

Operatorių pastabos virsta kameros atnaujinimais

Pirmieji „Luna Robotics“ įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, perdavusias juos koviniams padaliniams. Vėliau įmonė pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir kitais gynybos technologijų partneriais.

Bendrovė nurodo bendraujanti su operatoriais, padalinių vadais ir sistemų integratoriais. Inžinieriai analizuoja misijų vaizdo medžiagą, o gautas pastabas perkelia į programinės arba elektroninės įrangos pakeitimus.

Vienas šaltinyje pateiktų pavyzdžių – vaizdo apdorojimo algoritmų pritaikymas skirtingoms apšvietimo ir kontrasto sąlygoms. Gavusi operatorių pastabų, komanda pakoregavo programinę įrangą, kad kamera geriau reaguotų į besikeičiančią aplinką. Atnaujintas sprendimas gali būti greitai grąžinamas naudotojams pakartotinai išbandyti, nes abi sistemos dalis kuria pati bendrovė.

Naktinio matymo sprendimą padiktavo FPV dronų kaina

„Luna Robotics“ kuria bepiločiams orlaiviams skirtą vaizdo sistemų aparatinę ir programinę įrangą. Vaizdas apdorojamas pačioje kameroje realiuoju laiku, o didžiausia įmonės komandos dalis dirba tyrimų ir plėtros srityje.

Produkto kryptis susiformavo stebint FPV bepiločių vaidmens pokytį Ukrainoje. Anksčiau su lenktynėmis ir laisvalaikiu sieti dronai tapo plačiai naudojama karo technologija, tačiau tinkamas matymas tamsoje liko brangus.

E. Kukio teigimu, terminio vaizdo kamera tuo metu galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau už visą FPV droną. Bendrovė ėmė kurti ekonomiškesnę naktinio matymo alternatyvą, tačiau BNS paskelbtoje medžiagoje nenurodomos dabartinės sistemų kainos, jų kiekis Ukrainoje ar nepriklausomai išmatuoti veikimo rodikliai.

Karo sąlygomis išbandyta sistema tampa eksporto argumentu

Gynybos rinkoje technologijos demonstracija ir jos naudojimas realioms užduotims nėra lygiaverčiai įrodymai. Pasak E. Kukio, užsienio kariuomenėms bei partneriams reikšminga tai, kad sistema veikė sudėtingomis sąlygomis ir buvo koreguojama pagal tiesioginių naudotojų patirtį.

Toks „battlefield-tested“, arba karo sąlygomis išbandyto produkto, statusas gali padėti greičiau kurti pasitikėjimą. Vis dėlto jis negarantuoja greito užsakymo: galutinis naudotojas, pirkėjas ir sprendimą priimanti institucija gynybos sektoriuje dažnai yra skirtingos grandys. Ilgi viešųjų pirkimų ciklai apsunkina pardavimo, užsakymų ir gamybos planavimą.

Įmonė daugiausia dėmesio skiria NATO ir sąjungininkų rinkoms Europoje, JAV bei Ukrainoje. Pastarąją ji vertina ir kaip ilgalaikę rinką, kurioje ketina plėsti bendradarbiavimą su vietos partneriais bei technologijų integraciją.

Lietuvos įmonių kelią į užsienį remia bendri stendai

Tarptautinį Lietuvos gynybos technologijų įmonių matomumą padeda stiprinti Inovacijų agentūra. Jos kas dvejus metus rengiamo „Baltic Miltech Summit“ konkurse „Pitch Battle“ 2025 m. geriausiu buvo įvertintas „Luna Robotics“ sprendimas. 2026 m. bendrovė technologijas taip pat pristatė pasaulinėje parodoje „Eurosatory“, dalyvaudama agentūros organizuotame Lietuvos nacionaliniame stende.

Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės pateiktais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Jai teko 5,5 proc. visos šių prekių eksporto vertės, o eksportuota suma, palyginti su 2025 m., padidėjo 218,7 mln. eurų.

Kitas „Baltic Miltech Summit“ numatytas 2027 m. birželio 29 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Šaltinis: BNS