Mokslu domisi dauguma, bet tyrimuose dalyvautų 41 proc. lietuvių

41 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti mokslo projekte, rodo reprezentatyvi apklausa, kurios duomenys saugomi LiDA archyve. Tai maždaug keturi iš dešimties apklaustųjų: ryškus potencialas piliečių mokslui, bet ne rodiklis, kiek žmonių jau aktyviai prisideda prie tyrimų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorės Eglės Butkevičienės vertinimu, noras dalyvauti dar turi virsti realia galimybe. Žmonėms reikia sužinoti apie projektus, suprasti, kuo gali prisidėti, ir matyti savo dalyvavimo prasmę. Taigi apklausos rezultatas kelia klausimą ir mokslo institucijoms: ar jos sukuria gyventojams aiškių būdų įsitraukti?

Norintys dalyvauti palankiau vertina visuomenės pasirengimą krizėms

Tarp norinčių dalyvauti mokslo projekte 39 proc. manė, kad Lietuvos visuomenė pasirengusi atlaikyti krizes. Tarp nenorinčių dalyvauti taip manė 26 proc. Skirtumas rodo ryšį tarp noro įsitraukti į mokslą ir palankesnio visuomenės atsparumo vertinimo, tačiau neįrodo, kad vienas dalykas lemia kitą.

Butkevičienė siūlo svarstyti, ar abu požiūrius gali sieti platesnė pilietinė orientacija: pasitikėjimas savo ir kitų gebėjimu veikti, noras bendradarbiauti ir prisidėti sprendžiant bendras problemas. Apklausos duomenys neleidžia nustatyti, ar toks ryšys yra priežastinis.

Atsparumas čia suprantamas plačiau nei institucijų pasirengimas krizei. Pasak KTU mokslininkės, jam svarbūs žmonių tarpusavio ryšiai, pasitikėjimas, pilietinis aktyvumas, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją ir veikti kartu. Tačiau net tarp norinčių dalyvauti moksle 40 proc. Lietuvos visuomenę laikė nepasirengusia krizėms. Vadinasi, palankesnis vertinimas nėra vieningas, o apklausos atsakymai patys savaime neparodo, ką kiekvienas gyventojas laiko pasirengimu.

Domėjimasis mokslu dar nereiškia dalyvavimo

Apklausoje 59 proc. gyventojų nurodė besidomėję mokslo naujienomis, o 52 proc. – skaitę mokslinius straipsnius. Šie rodikliai apibūdina domėjimąsi ir informacijos skaitymą, bet ne įsitraukimą į tyrimų vykdymą. Skaitytojas gali sekti mokslo naujienas ir kartu niekada nedalyvauti projekte.

Piliečių moksle žmonės gali tapti tyrimo dalyviais įvairiais būdais: atsakyti į apklausą, rinkti duomenis ar stebėti aplinką, padėti suformuluoti tyrimo klausimus, analizuoti informaciją ir kartu su mokslininkais ieškoti sprendimų. Pasak Butkevičienės, tokios galimybės Lietuvoje dar nėra kasdienybė. Šaltinyje taip pat minimas 10 proc. rodiklis kaip ženklas, kad dalyvavimo erdvės yra, tačiau atskira šio skaičiaus reikšmė išsamiau nepaaiškinta, todėl jo negalima tiesiogiai sieti su konkrečia dalyvavimo forma.

Prisidėti galima laiku ir žiniomis

Dalyvavimas moksle nebūtinai reiškia piniginę paramą. KTU profesorė išskiria žmonių laiką, žinias ir pagalbą renkant duomenis – tokie indėliai gali būti vertingi piliečių mokslo projektams. Praktinė galimybė priklausys nuo to, ar projektas aiškiai nurodys, kokios pagalbos reikia ir kokį vaidmenį gali atlikti dalyviai.

KTU su partneriais pradeda Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ finansuojamą projektą „Mokslas atkeliauja į miestą: mokslo priartinimas prie piliečių“ („Science4Everyone“, Nr. 101292372). Tai šaltinyje nurodytas konkretus žingsnis, siekiant priartinti mokslą prie gyventojų; apklausos 41 proc. rezultatas rodo pasirengimą svarstyti dalyvavimą, bet tik realios ir suprantamos galimybės parodys, ar noras virs veikla.

Šaltinis: BNS