Vienas stambus investicinis projektas Lietuvoje vidutiniškai gali sukurti daugiau kaip 270 darbo vietų, o siūlomas vidutinis atlyginimas gali siekti apie 3 tūkst. eurų. Tokius Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) skaičiavimus pateikė ministras Edvinas Grikšas, Seimui pritarus Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams.
Naujos taisyklės išplečia kriterijus atitinkančių investuotojų galimybes nuomotis arba įsigyti valstybinę žemę. Stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o žemė galės būti parduodama, jeigu konkrečiu atveju to nedraus kiti įstatymai. Projektams įgyvendinti taip pat gali būti aktualios investicinės paskolos verslui.
Pakeitimai įsigalios 2027 m. liepos 1 d. Iki tol galios dabartinė tvarka, todėl skelbiami darbo vietų, atlyginimų ir mokestinės naudos rodikliai apibūdina prognozuojamą arba vidutinį projektų poveikį, o ne jau pasiektą reformos rezultatą.
Kas galės pasinaudoti naujomis galimybėmis
Lengvatos numatytos ne kiekvienam investuotojui. Jos bus taikomos tik didžiausią ekonominę naudą valstybei kuriantiems stambiems projektams, atitinkantiems nustatytus investicijų, darbo vietų ir atlyginimų kriterijus.
| Kriterijus arba rodiklis | Numatyta reikšmė |
|---|---|
| Minimali investicija bendra tvarka | 250 mln. eurų |
| Minimali investicija regionuose | Daugiau kaip 20 mln. eurų |
| Vidutiniškai sukuriamos darbo vietos | Daugiau kaip 270 |
| Galimas vidutinis atlyginimas | Apie 3 tūkst. eurų |
| Pakeitimų įsigaliojimas | 2027 m. liepos 1 d. |
Daugiau kaip 270 darbo vietų ir maždaug 3 tūkst. eurų atlyginimas yra ministerijos pateikti vidutinio projekto skaičiavimai. Šių rodiklių nereikėtų painioti su konkrečiomis minimaliomis atrankos ribomis: EIMIN pranešime nurodoma, kad projektai turės atitikti darbo vietų bei atlyginimų kriterijus, tačiau jų tikslios reikšmės nepateikiamos.
Kokią ekonominę naudą skaičiuoja ministerija
EIMIN duomenimis, vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą viršija 88 mln. eurų. Vieno projekto indėlis į pridėtinės vertės augimą vidutiniškai sudaro 18,9 mln. eurų per metus, o per pirmuosius dešimt veiklos metų darbo santykių mokesčiai valstybei gali siekti apie 27 mln. eurų.
Šie vidurkiai leidžia palyginti galimą projektų mastą, tačiau negarantuoja vienodo rezultato visais atvejais. Faktinė nauda priklausys nuo to, kiek investuotojų pasinaudos pakeitimais, kokios apimties veiklą jie vykdys ir kiek darbo vietų realiai sukurs.
Kodėl regionams nustatyta mažesnė investicijų riba
Regionuose projektui pakaks daugiau kaip 20 mln. eurų investicijos, kai bendra riba sieks 250 mln. eurų. Regionine tvarka bus laikomos investicijos už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių ribų.
Gerokai mažesnė kartelė išplečia projektų, galinčių pretenduoti į žemės nuomos mokesčio lengvatą ar valstybinės žemės įsigijimą, ratą ne didžiuosiuose miestuose. EIMIN siekia, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, tačiau tai yra ministerijos tikslas, o ne pakeitimais užtikrinamas rezultatas.
Informacija apie Seimo sprendimą ir ministerijos skaičiavimus paskelbta BNS išplatintame EIMIN pranešime. Praktinis reformos poveikis pradės aiškėti po 2027 m. liepos 1 d., kai kriterijus atitinkantiems projektams galės būti pritaikytos naujos valstybinės žemės nuomos ir pardavimo galimybės.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Publikacijoje atskirti priimti teisės aktų pakeitimai, jų įsigaliojimo data ir ministerijos prognozuojami ekonominiai rodikliai.
- Patikrinta, kad pakeitimai įsigalios 2027 m. liepos 1 d.
- Atskirti bendrasis ir regionams taikomas investicijų kriterijai.
- Darbo vietų, atlyginimų ir mokesčių rodikliai įvardyti kaip ministerijos skaičiavimai, o n...
- Patikslinta, kad regioninė išimtis netaikoma Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldy...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-10 17:24
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai