Lietuvoje už vidutinį atlyginimą maisto galima nusipirkti daugiau

Už tą pačią maistui skiriamų išlaidų dalį vidutinį atlyginimą į rankas gaunantis Lietuvos gyventojas šiemet gali įsigyti 11,4 proc. daugiau maisto ir nealkoholinių gėrimų nei prieš metus. Tokį pokytį lėmė per metus 9,1 proc. padidėjęs vidutinis atlyginimas ir daugiau nei 2 proc. sumažėjusios maisto produktų kainos.

Skaičiavimai paremti naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis. Jie rodo bendrą statistinį pokytį, todėl nebūtinai tiksliai atspindi kiekvieno namų ūkio situaciją: skiriasi pajamos, pirkinių krepšelis ir tam tikrų produktų vartojimo dalis.

Maisto perkamoji galia per metus padidėjo 11,4 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūtį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje kainavo vidutiniškai 2,1 proc. mažiau nei 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus išaugo 9,1 proc.

Šių rodiklių derinys reiškia, kad darbuotojo perkamoji galia maisto atžvilgiu padidėjo apie 11,4 proc. Praktikoje tai gali reikšti didesnį įprastą pirkinių krepšelį arba galimybę dalį sutaupytų pinigų skirti kitoms prekėms ir paslaugoms.

„Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius Darius Undzėnas teigia, kad toks augimas, bendrovės skaičiavimais, nebuvo fiksuotas bent pastaruosius penkerius metus. Jo vertinimu, kainų stabilumą ir mažėjimą šiemet padėjo užtikrinti gamintojų bei prekybininkų pastangos, taip pat konkurencija.

Labiausiai pigo kasdienio krepšelio produktai

„Maximos“ skaičiavimais, vidutinės įprastos maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos rugpjūtį prekybos tinklo parduotuvėse buvo 3,9 proc. mažesnės nei prieš metus ir 2,1 proc. mažesnės nei liepą.

Didžiausi pokyčiai fiksuoti šviežio maisto kategorijose. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, pieno produktai atpigo 6,5 proc., mėsos gaminiai – 8,7 proc., šviežia kiauliena – 30,6 proc. Duonos gaminiai kainavo 11,8 proc. mažiau, daržovės – 4,8 proc., vaisiai – 8,7 proc., o konservuotos bakalėjos prekės – 6,5 proc. mažiau.

Maistui tenka mažesnė namų ūkių išlaidų dalis

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška nurodo, kad augančios pajamos ir mažesnės įprastos maisto kainos mažina gyventojų išlaidų dalį, skiriamą maistui. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, prieš 20 metų vidutinis Lietuvos namų ūkis maistui skirdavo daugiau nei 25 proc. visų išlaidų, o užpernai ši dalis buvo sumažėjusi iki 19 proc.

Kiek pajamų maistui Lietuvos gyventojai skiria šiemet, duomenų dar nėra. Todėl dabartinis 11,4 proc. rodiklis apibūdina maisto įperkamumo pokytį pagal atlyginimo ir maisto kainų santykį, bet neparodo visos šeimos finansinės padėties.

Kitos išlaidos gali sumažinti maisto atpigimo naudą

Vertinant realią perkamąją galią, reikia atsižvelgti ir į kitų prekių bei paslaugų kainas. J. Ivaška pabrėžia, kad beveik 6 proc. siekianti metinė infliacija reiškia didesnes būsto išlaikymo, kelionių, energetinių išteklių, skolinimosi ir kitų paslaugų išlaidas.

Todėl pigesnis maistas daliai gyventojų gali kompensuoti kitų išlaidų augimą, tačiau nebūtinai reiškia, kad bendras šeimos biudžetas pagerėjo tokiu pačiu tempu. Platesnį kainų pokyčių kontekstą padės įvertinti ir naujausi Lietuvos infliacijos duomenys, o metų pabaigoje bus aktuali infliacijos prognozė Lietuvoje.

Šaltinis: BNS