PUPP slenkstis mokiniams pakibo: laukia Seimo balsas

Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Švietimo įstatymo pataisas, nuo kurių priklausys PUPP rezultatų reikšmė įgyjant pagrindinį išsilavinimą. Už pakartotinį svarstymą balsavo 107 parlamentarai, o už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – keturi. Galutinis balsavimas numatytas tos pačios dienos vakariniame Seimo posėdyje, todėl mokiniams taikytinos taisyklės dar nėra galutinai patvirtintos.

Seimas renkasi tarp dviejų PUPP modelių

Liepos 14 dieną parlamento priimtomis pataisomis buvo nutarta išlaikyti šiuo metu taikomą tvarką. Pagal šį modelį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus lietuvių kalbos bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose, neatsižvelgiant į gautus rezultatus.

Anksčiau buvo numatyta, kad nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. pagrindiniam išsilavinimui įgyti reikės per PUPP pasiekti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Liepos 14-osios pataisos šį būsimą reikalavimą būtų atšaukusios dar prieš jam pradedant galioti.

Prezidento veto reiškia, kad Seimas turi dar kartą apsispręsti dėl priimto reguliavimo. Kol neįvyko galutinis balsavimas, nei slenksčio atsisakymas, nei jo atidėjimas negali būti laikomas galutine tvarka.

Prezidentas siūlo slenkstį nukelti iki 2029 metų

Prezidentūra nepritaria tam, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimui pakaktų vien baigti programą ir dalyvauti patikrinimuose. Šalies vadovo poziciją Seime pristačiusi jo vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė teigė, kad pažymėjimas turėtų patvirtinti bent minimalius programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas.

Prezidento vertinimu, slenkstinis lygis nėra aukštas ar mokinius atrenkantis akademinis reikalavimas. Tai minimalus rezultatas, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens. Prezidentūra taip pat kritikuoja sprendimą atsisakyti reikalavimo prieš pat jo įsigaliojimą, nepradėjus jo taikyti ir nepateikus siūlomo pakeitimo poveikio analizės.

Kartu Gitanas Nausėda nesiūlo slenksčio pradėti taikyti jau 2026 metų rugsėjį. Jo grąžintame projekte numatyta reikalavimo įsigaliojimą atidėti trejiems metams – iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Šis laikotarpis, pasak Prezidentūros, turėtų būti panaudotas sisteminėms švietimo spragoms šalinti ir realioms galimybėms kiekvienam mokiniui pasiekti minimalų lygį sukurti.

Sprendimas tiesiogiai palies PUPP laikančius mokinius

Ginčo centre yra mokiniai, baigiantys pagrindinio ugdymo programą ir laikantys lietuvių kalbos bei matematikos PUPP. Skirtumas tarp svarstomų variantų esminis: vienu atveju išsilavinimo pažymėjimui pakaktų dalyvauti patikrinimuose, kitu – ateityje reikėtų pasiekti nustatytą minimalų rezultatą.

Jeigu Seimas pasirinktų liepos 14 dieną priimtą reguliavimą, PUPP rezultatai nebūtų sąlyga pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Jeigu būtų pritarta prezidento siūlymui, slenkstinis reikalavimas neišnyktų, tačiau pradėtų galioti tik nuo 2029 metų rugsėjo.

Pataisų pavadinime minimi ir reikalavimai viduriniam išsilavinimui, tačiau pateiktame Seimo pranešime išsamiai paaiškinti būtent pagrindinio išsilavinimo bei PUPP pakeitimai. Atskirų vidurinio išsilavinimo taisyklių ar jų poveikio mokiniams šiame šaltinyje nedetalizuojama.

Galutinį atsakymą turi duoti vakarinis posėdis

Pakartotinai svarstyti grąžintas Švietimo įstatymas perduotas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Po komiteto svarstymo galutinis balsavimas dėl prezidento veto ir siūlomo PUPP slenksčio atidėjimo numatytas tos pačios dienos vakariniame Seimo posėdyje.

Šaltinis: ELTA