2026-10-08 Patikimos naujienos iš Lietuvos ir pasaulio
Tuščia klasė su suolais ir kėdėmis prie langų švietimo įstaigoje.

PISA 2025: Lietuvos vieta kilo, mokymosi proveržio nėra

Lietuvos penkiolikmečių vieta Europos PISA reitinge pagerėjo iš 20-os į 12-ą, tačiau šalies mokymosi rezultatai per beveik du dešimtmečius reikšmingai nepaaugo. Tai svarbu mokykloms ir šeimoms prasidėjus mokslo metams: reitingo šuolis daugiausia susijęs su kitų šalių rezultatų smukimu, todėl kitą vertinimą verta sekti pagal taškus, o ne vien pagal vietą lentelėje.

Esmė trumpai

  • Lietuva pagal matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų vidurkį Europoje pakilo į 12-ą vietą.
  • Gamtos mokslų rezultatas liko toks pats kaip 2006 metais – 488 taškai.
  • Nuo Estijos mokinių Lietuva atsilieka iki dvejų mokymosi metų visose trijose srityse.
  • PISA 2025 dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos.
  • Lietuvos duomenys, EBPO teigimu, atitiko tyrimo kokybės standartus.

Ką iš tikrųjų rodo 12-oji vieta

Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos mokinių rezultatų, bet ir nuo to, kaip pasirodė kitos šalys. Jei dalies valstybių balai sumažėjo labiau nei Lietuvos, Lietuva gali pakilti lentelėje net nepadariusi didelės pažangos.

Todėl 12-oji vieta savaime nereiškia, kad mokiniai dabar mokosi gerokai geriau. LRT, remdamasi EBPO duomenimis, pabrėžia, kad Lietuvos gamtos mokslų rezultatas ir 2006, ir 2025 metais siekė 488 taškus. Šis palyginimas daug aiškiau nei reitingo vieta parodo ilgalaikį švietimo paradoksą.

Palyginamas rodiklis Rezultatas
Lietuvos vieta Europoje pagal trijų sričių vidurkį Iš 20-os pakilo į 12-ą
Gamtos mokslų balas Lietuvoje 488 taškai 2006 ir 2025 metais
Lietuvos ir Estijos skirtumas Iki dvejų mokymosi metų Lietuvos nenaudai

Balas ir vieta lentelėje – ne tas pats

PISA balas apibūdina mokinių pasiekimų lygį konkrečioje srityje. Jis leidžia lyginti rezultatus skirtingais tyrimo ciklais, nors tokius palyginimus reikia vertinti atsižvelgiant į metodikos ir imties aplinkybes. Vieta reitinge tik parodo, kaip Lietuva atrodo kitų dalyvių fone.

Praktinis pavyzdys paprastas: šalis gali išlaikyti panašų balą, bet pakilti reitinge, jei kitų valstybių vidurkiai sumažėja. Tokiu atveju santykinė padėtis gerėja, tačiau mokinių žinios ir gebėjimai nebūtinai stiprėja. Dėl to sprendžiant apie švietimo pažangą reikia nagrinėti balus, pasiskirstymą tarp mokinių grupių ir ilgalaikes tendencijas.

Estijos pranašumas išlieka svarbus palyginimas

Lietuvos mokiniai visose pagrindinėse PISA srityse nuo Estijos atsilieka iki dvejų mokymosi metų. Tai reiškia, kad vien geresnė Lietuvos vieta bendroje Europos lentelėje neatsako į klausimą, kaip šalies mokyklos susitvarko su artimiausiu ir panašiu regioniniu palyginimu.

Tėvams šis skirtumas nėra pagrindas vertinti vieną vaiką pagal šalies vidurkį. PISA matuoja penkiolikmečių gebėjimus taikyti žinias realiose situacijose, o ne konkretaus mokinio pažymius. Vis dėlto nacionaliniu lygmeniu Estijos rezultatai rodo, kad panašioje švietimo aplinkoje galima pasiekti daugiau.

PISA 2025: Lietuvos vieta kilo, mokymosi proveržio nėra

Ką rezultatai reiškia mokykloms ir šeimoms

Mokykloms svarbu klausti ne tik, kaip pakilo reitingo vieta, bet ir kuriose užduotyse mokiniams sekasi sunkiausiai. Gamtos mokslų balo nekintamumas nuo 2006 metų rodo, kad vien naujų programų ar pavienių projektų nepakanka ilgalaikiam proveržiui.

Šeimos gali atkreipti dėmesį į tris dalykus:

  • ar mokykloje mokoma taikyti žinias, argumentuoti ir spręsti neįprastas problemas;
  • ar mokiniams suteikiama pagalba, kai atsiranda spragų matematikoje, skaityme ar gamtos moksluose;
  • ar nacionaliniai pažangos pažadai grindžiami balų pokyčiais, o ne vien reitingo vieta.

Politikos formuotojams PISA rezultatai turėtų būti atspirties taškas vertinant mokytojų pritraukimą, mokymosi pagalbą ir skirtumus tarp mokyklų. Vienas tyrimo ciklas neparodo visų priežasčių, todėl sprendimams reikalingi ir kiti nacionaliniai bei tarptautiniai duomenys.

Kodėl verta pasitikėti šio ciklo duomenimis

EBPO nurodo, kad PISA 2025 rezultatai paskelbti 2026 m. rugsėjo 8 d., o Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos.

Prasidėjus mokslo metams svarbiausia stebėti ne vien tai, ar Lietuva išlaikys 12-ą vietą. Daug daugiau pasakys būsimi balų pokyčiai, Lietuvos ir Estijos atotrūkis bei tai, ar mokyklų politika padės gerinti mokinių gebėjimus, o ne tik santykinę vietą reitinge.

Šaltinis: LRT

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Daugiau istorijų