KTU tyrimas: Lietuvos darbuotojams artimiausi – europiečiai

Lietuvos darbuotojai užsieniečius vertina ne vien pagal profesinius gebėjimus: svarbu ir tai, ar jie atrodo patikimi, draugiški bei panašūs į lietuvius. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrime palankiausiai įvertinti darbuotojai iš Europos Sąjungos šalių. Jie laikyti kompetentingiausiais, aukščiausio statuso, draugiškiausiais ir panašiausiais į lietuvius.

Tyrimo rezultatai aktualūs darbo kolektyvams ir bendruomenėms, kuriose susitinka skirtingų šalių žmonės. Jie rodo, kad visuomenės priėmimas siejasi ne vien su atvykusio darbuotojo įgūdžiais, bet ir su tuo, kiek jis suvokiamas kaip savas. Tai svarbu ir darbdaviams: darbuotojo vertinimą gali veikti ne tik jo profesinis pasirengimas, bet ir kolegų požiūris į visą jo kilmės grupę.

Ką vertino 532 Lietuvos darbuotojai

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Skaitmeninės visuomenės mokslo grupės tyrime dalyvavo 532 Lietuvos darbuotojai. Jie vertino keturias grupes: ES šalių darbuotojus, ne ES šalių slavų kilmės darbuotojus, Centrinės Azijos migrantus ir Pietų Azijos bei Afrikos darbuotojus. Grupės pasirinktos atsižvelgiant į pastarųjų metų migracijos tendencijas, jų matomumą Lietuvoje ir socialinius, kalbinius bei istorinius ryšius. Tyrėjai nurodo, kad Centrinės Azijos darbuotojų migracija į Lietuvą pastaraisiais metais tapo labiau pastebima.

Dalyviai sprendė, kiek grupės atrodo kompetentingos ir panašios į lietuvius, kokį statusą joms priskiria, ar laiko konkurentėmis. Taip pat vertinta, ar grupių atstovai atrodo draugiški, patikimi ir linkę bendradarbiauti. Šie vertinimai atskiria profesinę kompetenciją nuo vadinamosios „šilumos“ – suvokiamo draugiškumo, patikimumo ir geranoriškumo.

ES darbuotojai įvertinti palankiausiai

ES šalių darbuotojai gavo palankiausius įvertinimus pagal pagrindines tyrime nagrinėtas savybes. Ne ES šalių slavų kilmės darbuotojai laikyti gana kompetentingais, tačiau jiems rečiau priskirtas artumas ir „šiluma“. Taigi geras specialisto vertinimas savaime nereiškė tokio pat palankaus socialinio vertinimo.

Rezultatas skiriasi nuo įsivaizdavimo, kad dėl bendros istorijos ar kultūrinių panašumų lietuviams artimiausi turėtų būti slavų kilmės žmonės. Tyrimo autorės siūlo vieną galimą paaiškinimą: per nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva sustiprino ryšius su Europa, o studijos, darbas, kelionės ir asmeniniai kontaktai galėjo pakeisti tai, ką žmonės laiko „panašiu į save“. Tačiau šis tyrimas neįrodo, kad būtent šie pokyčiai nulėmė rezultatus.

Centrinės ir Pietų Azijos bei Afrikos darbuotojai įvertinti žemiausiai pagal statusą, kompetenciją ir „šilumą“. Tai atskleidžia nevienodą skirtingų grupių socialinį priėmimą, tačiau tyrimas nepaaiškina, kokie konkretūs veiksniai nulėmė kiekvieną įvertinimą. Rezultatai apibūdina apklaustų darbuotojų vertinimus, o ne kiekvieno žmogaus patirtį ar gebėjimus.

Darbas su užsieniečiais siejosi su palankesniu vertinimu

Tyrėjai nustatė sąsają tarp asmeninės patirties ir požiūrio: užsieniečių kolegų turintys darbuotojai ES bei ne ES šalių slavų kilmės darbuotojus laikė šiltesniais. Kuo žmogus tam tikrą grupę suvokė kaip panašią į save, tuo palankesnis buvo jo požiūris į ją. Vis dėlto šios sąsajos neįrodo, kad pažintis savaime pakeičia nuomonę.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmeninė patirtis darbe su užsieniečiais taip pat siejasi su palankesniu jų vertinimu“, – sakė tyrimui vadovavusi KTU profesorė dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.

Tyrimas vykdytas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą apie užsienio darbuotojų subjektyvią gerovę ir adaptaciją Lietuvoje. Jo duomenys leidžia geriau suprasti, kodėl kasdienėje darbo aplinkoje svarbūs ir įgūdžiai, ir tai, ar kolegos jaučiasi galintys vieni kitais pasitikėti bei bendradarbiauti.

Šaltinis: BNS