Per „Vilniaus dienas“ savijauta šoktelėjo iki 72,2 balo

Per „Vilniaus dienas“ atlikto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) testo vidurkis pasiekė 72,2 balo iš 100. Tai 8,1 balo daugiau už dabartinį Lietuvos rodiklį ir 8,2 balo daugiau už ankstesniame reprezentatyviame tyrime nustatytą Vilniaus miesto vidurkį.

Šventinio savaitgalio dalyviai geriau įvertino visas tris tirtas sritis: fizinę sveikatą, emocinę būseną ir laimę. Vis dėlto renginyje surinkti atsakymai neparodo, kad taip jautėsi visi vilniečiai ar kad miesto savijauta ilgam pagerėjo.

Šventėje visi trys rodikliai viršijo šalies vidurkį

Didžiausias skirtumas užfiksuotas vertinant emocinę savijautą. „Vilniaus dienų“ dalyvių šios srities rezultatas siekė 72,6 balo, o Lietuvos vidurkis – 61,5 balo. Atotrūkis sudarė 11,1 balo.

Laimės įvertis renginyje šalies vidurkį viršijo 5,9 balo, fizinės sveikatos – 8 balais. Bendras šventės rezultatas taip pat buvo aukštesnis už 64,0 balo siekusį Vilniaus rodiklį, nustatytą ankstesniame reprezentatyviame tyrime.

Indeksas apima daugiau nei fizinę sveikatą

Nacionalinį savijautos indeksą „Eurovaistinė“ parengė kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Juo savijauta vertinama per tris tarpusavyje susijusias sritis: fizinę sveikatą, emocinę būseną ir laimę. Galutinis rezultatas pateikiamas 100 balų skalėje.

Bendras Lietuvos NSI šiuo metu siekia 64,1 balo. Pasak projekto rengėjų, šis skaičius atspindi ne vien ligas ar fizinius negalavimus, bet ir emocinį atsparumą, miegą, kasdienę įtampą bei ilgalaikius sveikatos įpročius.

Norintiems įsivertinti savo būseną parengta sutrumpinta testo versija. Ją atlikęs žmogus gali palyginti asmeninį rezultatą su šalies vidurkiu ir gauti pradinių rekomendacijų, į kurią savijautos sritį sutelkti daugiau dėmesio.

Festivalio rezultatas nėra viso Vilniaus diagnozė

72,2 balo rodiklį reikia vertinti kaip konkretaus renginio dalyvių savijautos momentinę nuotrauką. Šaltinio medžiagoje nenurodyta, kiek žmonių užpildė testą, kaip jie buvo atrinkti ir ar rezultatams taikytas demografinis svėrimas. Dėl to šio matavimo negalima tiesiogiai prilyginti reprezentatyviam Vilniaus ar visos Lietuvos tyrimui.

Į miesto šventę ateinantys ir savanoriškai testą pildantys žmonės gali skirtis nuo bendros gyventojų populiacijos. Jų atsakymus taip pat galėjo veikti renginio aplinka, laisvalaikis, muzika, bendravimas ir buvimas viešose erdvėse. Duomenys rodo ryšį tarp šventinio savaitgalio ir aukštesnių įverčių, tačiau neįrodo, kad būtent festivalis juos sukėlė.

„Tai nėra receptas visoms problemoms, bet aiškus priminimas, kad žmogui reikia ne tik produktyvumo, bet ir gyvo ryšio su miestu, kitais žmonėmis ir pačiu savimi“, – teigė „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Kristina Gumauskienė.

Kasdienio Vilniaus paveiksle išsiskiria įtampa

Ankstesnio reprezentatyvaus NSI tyrimo duomenimis, vilniečių emocinės gerovės rodiklis siekė 61,1 balo ir buvo artimas 61,5 balo šalies vidurkiui. Sostinės gyventojai dažniau nei kitų miestų žmonės įtampos šaltiniu įvardijo darbą arba mokslus.

Nerimą dėl ateities ir pasaulio įvykių nurodė 36 proc. vilniečių, palyginti su 29 proc. bendru vidurkiu. Šie skaičiai atskleidžia kasdienio didmiesčio foną, tačiau savaime nereiškia sveikatos sutrikimo ar diagnozės.

NSI projektas jau lankėsi Kauno, Klaipėdos, Žagarės ir Palangos šventėse, kur taip pat fiksuoti aukštesni įverčiai nei reprezentatyviame tyrime. Projekto rengėjų pateikti festivaliniai matavimai leidžia stebėti savijautą skirtingose aplinkose, o platesnėms išvadoms apie miestų gyventojus reikėtų palyginamos atrankos ir išsamiai paskelbtos tyrimo metodikos.

Šaltinis: ELTA