Lietuvoje dalis vaikų švietimo pagalbos laukia per ilgai

2024–2025 mokslo metais 21 proc. audito vertintų mokinių, kuriems mokykloje buvo atliktas pirminis poreikių vertinimas, negavo jokios pagalbos. Jų poreikiai jau buvo pastebėti, tačiau pagalbos teikimas sustojo dėl specialistų trūkumo.

Kitų vaikų kelias iki pagalbos nutrūksta dar anksčiau: tėvams nesutikus su vertinimu, mokyklos dažnai nesiima tolesnių veiksmų. Valstybės kontrolės auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad ši problema paliečia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, ir išskirtinių gabumų mokinius.

Parengė „Yes2e“ redakcija pagal Valstybės kontrolės audito duomenis, paskelbtus BNS.

Taip pat skaitykite: Iki Rugsėjo 1-osios: ką patikrinti vaiko kuprinėje

Tėvų nesutikimas sustabdo vertinimo procesą

Gavusi informaciją apie mokinio patiriamus sunkumus, mokyklos Vaiko gerovės komisija turi aptarti situaciją su tėvais ir organizuoti pirminį vertinimą. Pagal galiojančią tvarką tėvai apie šį vertinimą turėtų būti informuojami, tačiau praktikoje mokyklos paprastai laukia jų pritarimo.

Dėl to nesutarus su šeima dažnai neatliekamas nei pirminis vertinimas, nei tolesnis kreipimasis į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Net 35,8 proc. PPT nurodė gavusios mokyklų pranešimų, kad mokinio nepavyko užregistruoti vertinimui dėl tėvų nesutikimo.

Mokyklos mėgina keisti tėvų požiūrį pokalbiais, tačiau tam reikia laiko. Kol sprendimas nepriimtas, vaikui nepritaikomos reikalingos ugdymosi sąlygos, o pagalba gali vėluoti arba apskritai neprasidėti.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad kiekvienas vaikas, nepaisant mokymosi sunkumų ar išskirtinio intelektinio potencialo, turi būti pastebėtas ir gauti jo poreikius atitinkantį ugdymą.

Vertinimo eilės ir medicininiai dokumentai ilgina laukimą

Ilgesnės nei mėnesio vertinimo eilės fiksuojamos 34 proc. PPT. Šis skaičius apibūdina tokias eiles nurodžiusių tarnybų dalį, o ne visų pagalbos laukiančių vaikų procentą.

Savivaldybėse nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis svyruoja nuo 5 iki 24 proc. Auditas mažesnį poreikių atpažįstamumą sieja su specialistų stygiumi: jei mokykloje nėra kam suteikti pagalbos, dalies vaikų sunkumai gali likti neidentifikuoti.

Procesas priklauso ir nuo medicininių dokumentų. 85 proc. PPT juos gauna tiesiogiai iš tėvų, todėl dokumentų nepateikus laiku vertinimas užsitęsia, o turint nepakankamai informacijos gali nukentėti išvadų kokybė.

Specialistams trūksta vienodų vertinimo priemonių

Nuo 88 iki 98 proc. PPT dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir psichologų nurodė stokojantys adaptuotų bei standartizuotų instrumentų. Daugiausia sunkumų kyla vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikus, vyresnių klasių mokinius, kitakalbius ir sudėtingesnius raidos atvejus.

Tokią pačią spragą mato mokyklų specialistai: 73 proc. jų susiduria su tinkamų priemonių trūkumu, o maždaug 40 proc. pirminiam vertinimui naudoja pačių parengtus įrankius. Dėl to vaiko poreikių nustatymas priklauso ne vien nuo bendros sistemos, bet ir nuo konkretaus specialisto turimų išteklių, pasirengimo bei laiko.

Ši priklausomybė šeimoms reiškia nevienodas galimybes gauti pagalbą skirtingose mokyklose ir savivaldybėse. Specialistams tenka papildoma administracinė našta, o laikas, kurį būtų galima skirti vaikui, naudojamas metodinėms priemonėms kurti.

Gabių vaikų ugdymas priklauso nuo pavienių iniciatyvų

Auditas atkreipė dėmesį ir į išskirtinių gabumų turinčius vaikus, kurių dalis visuomenėje gali siekti 3–20 proc. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nebeliko išimties, leidusios nevertinti dėl išskirtinių gabumų kylančių poreikių, tačiau nebuvo nustatyta išsami jų atpažinimo ir vertinimo tvarka.

Dalis PPT gabių vaikų poreikių nevertina, nes neturi metodikų arba nelaiko to savo atsakomybe. Nuoseklios nacionalinės sistemos nėra, todėl papildomas ugdymas priklauso nuo atskirų mokytojų iniciatyvos ir šeimos finansinių galimybių. Vaikas, nuolat negaunantis jo gebėjimus atitinkančių užduočių, gali prarasti mokymosi motyvaciją ir neišnaudoti savo potencialo.

Ministerijai siūlomas aiškus veiksmų algoritmas

Valstybės kontrolė rekomendavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nustatyti mokyklų veiksmų seką, kai tėvai nesutinka su vertinimu, atsisako pasirašyti išvadas, neatvyksta susipažinti su dokumentais arba nereaguoja į kvietimus.

Ministerijai taip pat siūloma apibrėžti gabių mokinių atpažinimo, vertinimo ir ugdymo pritaikymo priemones bei vertinant poreikius panaudoti mokinio sveikatos pažymėjimo informaciją. Lietuvos įtraukties švietime centras turėtų parengti bendrą pedagoginio psichologinio vertinimo standartą ir specialistams reikalingus instrumentus, kad vaiko galimybės gauti pagalbą mažiau priklausytų nuo jo mokyklos ar savivaldybės turimų išteklių.

Šaltinis: BNS