Lietuva griežtina ryšio reikalavimus: kas keisis dingus elektrai

Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos valstybių, nustačiusių konkrečius teisinius reikalavimus elektroninių ryšių paslaugų tęstinumui, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas. Nors daugelis ES šalių vis dar neturi vieningo standarto, Lietuva nuo 2028 m. rugpjūčio 1 d. įpareigos mobiliojo ryšio operatorius užtikrinti griežtus paslaugų teikimo standartus.

Nauji reikalavimai ryšio operatoriams

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) patvirtintos naujos taisyklės numato, kad nutrūkus elektros tiekimui, mobiliojo ryšio operatoriai privalės užtikrinti paslaugų teikimą ne trumpiau nei dvi valandas. Pagrindiniam tinklui keliami dar aukštesni reikalavimai – įprastos kokybės ir visos apimties paslaugos turės būti išlaikytos 24 valandas.

Šie įpareigojimai apima ne tik atsarginį maitinimą, bet ir būtinybę dubliuoti tinklo elementus, rezervuoti ryšio linijas bei įrangą. Operatoriai taip pat turės reguliariai rengti sutrikimų valdymo pratybas ir tikrinti atsarginius maitinimo šaltinius. RRT skaičiavimais, šios investicijos į šalies ryšių infrastruktūrą rinkai kainuos apie 43 mln. eurų.

Europos kontekstas ir energetinis saugumas

„Cullen International“ atlikta 27 ES valstybių ir Jungtinės Karalystės analizė rodo, kad tik pusė šalių įpareigoja operatorius turėti atsarginį elektros tiekimą. Lietuva patenka į valstybių grupę – kartu su Estija, Suomija, Nyderlandais, Rumunija ir Švedija – kurios jau yra užfiksavusios konkrečius minimalius trukmės reikalavimus.

Vis dėlto, RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad vien operatorių pasirengimo nepakanka. Atsarginio maitinimo galimybės, pavyzdžiui, baterijos, yra ribotos trukmės. Todėl tarnyba Vyriausybei teikia siūlymus, kad ekstremalių situacijų metu elektros energijos tiekimo atkūrimas elektroninių ryšių infrastruktūrai būtų prioritetinis. Tai leistų greičiau atkurti mobilųjį ir interneto ryšį, būtiną pagalbos tarnyboms bei gyventojų informavimui.

Papildomos saugumo priemonės

Be energetinio atsparumo, RRT siūlo stiprinti nacionalinius radijo spektro stebėsenos pajėgumus, kad realiuoju laiku būtų galima aptikti GNSS signalų trikdžius. Taip pat raginama neatidėlioti valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimo ir įteisinti nacionalinio tarptinklinio ryšio tvarką. Pastaroji priemonė leistų vartotojams naudotis kito operatoriaus infrastruktūra, jei vieno iš jų tinklas patirtų gedimą. Tokie sprendimai yra dalis platesnio valstybės sistemos atsparumo paketo, skirto užtikrinti ryšio stabilumą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.

Šaltinis: BNS