Gitanas Nausėda: Vakarai nebegyvena taikoje, būtinas ryžtingas atsakas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Kijeve pareiškė, kad Vakarai, nors tiesiogiai nekariauja, jau nebegyvena taikoje. Jo vertinimu, Rusija kelia egzistencinę grėsmę visam Vakarų pasauliui, todėl sąjungininkams nebeužtenka vien reaguoti į provokacijas ir hibridines atakas – būtini iš anksto suderinti veiksmai, stiprinantys karinį ir civilinį atsparumą.

Šalies vadovas apie tai kalbėjo VI pirmųjų ponių ir ponų aukščiausio lygio susitikime „Pasaulis 2026: stabilumo paieškos neapibrėžtumo laikais“. Atsparumui skirtoje diskusijoje kartu dalyvavo Estijos Prezidentas Alaras Karisas ir Suomijos Prezidentas Alexanderis Stubbas.

Nausėdos perspėjimo esmė

Prezidento teigimu, anksčiau galioję tarptautinio taikaus sambūvio principai prarado savo reikšmę. Tai nėra pareiškimas, kad Vakarų šalys tiesiogiai dalyvauja kare. G. Nausėdos įvardyta riba reiškia kitokią saugumo aplinką, kurioje Rusijos provokacijos, hibridinės atakos ir vis agresyvesnis elgesys reikalauja nuolatinio pasirengimo, o ne tik atsako po įvykio.

Taip pat skaitykite: Lietuva neteko Karinių jūrų pajėgų kūrėjo V. K. Urbo

Šio vertinimo praktinė reikšmė Lietuvai – būtinybė vienu metu stiprinti kariuomenę, valstybės institucijų gebėjimą valdyti krizes ir visuomenės pasirengimą. Prezidentas atsparumą sieja ne vien su ginkluotomis pajėgomis, bet ir su tuo, ar krizės metu valstybė galėtų išlaikyti svarbiausias funkcijas ir patenkinti būtiniausius gyventojų poreikius.

Lietuvos karinis ir civilinis pasirengimas

Lietuva, Ukrainos karo patirtį pritaikydama savo reikmėms, didina gynybos finansavimą, stiprina kariuomenę ir rezervą. Kartu plečiami civilinės saugos ir krizių valdymo pajėgumai, stiprinama kritinės infrastruktūros apsauga bei savivaldybių pasirengimas veikti krizės ar karo sąlygomis.

Gyventojams šis požiūris svarbus todėl, kad atsparumas apima visą valstybę: savivaldybes, institucijas, organizacijas ir pavienius žmones. Prezidento teigimu, kiekvienas iš jų turi žinoti savo vaidmenį galimos krizės ar karo atveju. Pasitikėjimas institucijomis taip pat įvardijamas kaip nacionalinio saugumo dalis, nes nuo jo priklauso visuomenės gebėjimas koordinuotai veikti ekstremaliomis sąlygomis.

Prevencinis Vakarų atsakas Rusijai

G. Nausėda perspėjo, kad Vakarų atsakas į Rusijos veiksmus vis dar pernelyg dažnai būna reaktyvus ir nepakankamai ryžtingas. Jo siūlomas aktyvesnis kursas apima tolesnį spaudimą Rusijai ir jos bendrininkams sankcijomis, tarptautine izoliacija bei spaudimu trečiosioms šalims, kurios padeda apeiti sankcijas.

Toks požiūris atsparumą perkelia už nacionalinės gynybos ribų. Prezidento argumentas – grėsmę reikia ne tik atremti jai pasireiškus, bet ir mažinti agresoriaus galimybes tęsti veiksmus, pasitelkiant suderintas politines ir ekonomines priemones.

NATO ir Europos Sąjungos veiksmų derinimas

Bendram Europos atsparumui, pasak Lietuvos vadovo, būtinas glaudesnis NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. Abi organizacijos turėtų derinti atsparumo reikalavimus, Rusijos atgrasymo priemones ir veiksmus, skirtus užkirsti kelią tolesnei eskalacijai regione. Lietuvai tai reiškia, kad nacionalinis pasirengimas turi būti susietas su sąjungininkų sprendimais, o civilinės ir karinės priemonės – veikti kaip viena suderinta saugumo sistema.

Parengta Yes2e redakcijos pagal BNS paskelbtą Lietuvos Respublikos Prezidento pranešimą.

Šaltinis: BNS