Smulkieji ūkininkai nerimauja: ministerijos planai kelia grėsmę išlikimui

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastarieji strateginiai sprendimai sulaukė aštrios kritikos iš smulkiųjų ir šeimos ūkių atstovų. Rugpjūčio 18 d. vykęs Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdis atskleidė tendenciją, kuri, pasak ūkininkų, yra palankesnė stambiesiems grūdininkystės sektoriaus atstovams, o smulkiuosius ūkio subjektus stumia į paraštes.

Trumpai apie esmę

Ministerija siūlo keisti „aktyvaus ūkininko“ kriterijus, mažinant tiesioginių išmokų ribą nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Tai tiesiogiai paveiktų daugiau nei 18 tūkst. mažesnių ūkių, kuriems atsirastų papildomi administraciniai įsipareigojimai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovė Eglė Markevičiūtė pabrėžia, kad toks žingsnis nepagrįstai prilygina dirbančius smulkiuosius ūkininkus „sofos“ ūkininkams, kurie realios veiklos nevykdo.

Administracinė našta ir „aktyvaus ūkininko“ statusas

Ūkininkų bendruomenė baiminasi, kad dėl padidėjusios administracinės naštos dalis realiai dirbančių ūkių gali būti formaliai pripažinti „neaktyviais“. Nors ministerija deklaruoja siekį mažinti administracinę naštą, siūlomi pakeitimai rodo priešingą kryptį. Pasak kritikų, smulkus ūkis (dažnai iki 10 ha) neturėtų būti automatiškai laikomas neaktyviu vien dėl mažo ploto, jei jame vykdoma reali gamybinė veikla ir užtikrinama gera agrarinė būklė. Kyla rizika, kad dėl biurokratinių kliūčių šie ūkiai praras teisę į paramą ir bus priversti trauktis iš sektoriaus.

Paramos prioritetai ir sektorių atskirtis

Nauja priemonė „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ taip pat kelia klausimų dėl savo tikslingumo. Pagal projektą, 20 atrankos balų numatyta tik už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą. Kiti svarbūs sektoriai, tokie kaip daržininkystė, uogininkystė, sodininkystė ar mėsos galvijininkystė, šio prioriteto neturi.

Kritikai pabrėžia, kad parama turėtų būti orientuota į naujų jaunų ūkininkų pritraukimą, o ne tik esamų ūkių stambinimą. Jei parama bus skiriama tik jau veikiantiems ūkiams, tai nepadės spręsti kartų kaitos problemos kaime. Be to, 19,6 mln. eurų paramos paketas trąšų ir kuro kainų kompensavimui taip pat sulaukė priekaištų – į kompensuojamų kultūrų sąrašą neįtrauktos pašarų gamybai skirtos pievos, todėl užribyje lieka mėsinių galvijų, avių bei ožkų augintojai.

Tolesni veiksmai ir sektoriaus perspektyvos

Ministerijos vadovybė užsiminė ir apie privalomą pajamų deklaravimą visiems be išimties ūkininkams. Žemdirbių atstovai ragina prieš įvedant naujas prievoles įvertinti realų jų poveikį mažiausiems ūkiams. Šiuo metu pasigendama ilgalaikės strategijos, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visiems sektoriams, ypač atsižvelgiant į būtinybę stiprinti šalies maisto tiekimo grandines ir skatinti vietinės produkcijos, kurios trūksta viešajame sektoriuje, auginimą. Sektoriaus atstovai tikisi, kad tolesnėse diskusijose bus atsižvelgta į būtinybę išlaikyti smulkiuosius ūkius, kurie yra svarbūs kaimo gyvybingumui.

Šaltinis: BNS