Artimojo balsas gali būti klastotė: padės vienas žodis

Yes2e redakcija, 2026 m. rugpjūčio 18 d.

Telefono ekrane matomas artimojo vardas, o ragelyje girdimas pažįstamas balsas dar neįrodo, kad skambina būtent tas žmogus. Dirbtinio intelekto balso klastojimo technologijos leidžia iš trumpo įrašo atkartoti kalbėjimo manierą, intonaciją, tarimą ir emocinį atspalvį.

Paprasta papildoma apsauga – iš anksto su šeima sutartas slaptas žodis. Netikėtai sulaukus prašymo pervesti pinigus, atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti operaciją, šis žodis gali padėti patikrinti skambinančiojo tapatybę dar prieš imantis veiksmų.

Pažįstamas balsas nebėra patikimas įrodymas

Sukčiavimo scenarijus dažnai kuriamas taip, kad žmogus neturėtų laiko ramiai įvertinti situacijos. Tariamas vaikas, sutuoktinis ar kitas artimasis pasakoja patekęs į nelaimę ir prašo skubiai sumokėti, pervesti pinigus arba atlikti kitą neįprastą veiksmą.

„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis aiškina, kad balso pavyzdžių sukčiai gali rasti socialiniuose tinkluose, „YouTube“ ar kitose viešose platformose. Jie taip pat gali pasinaudoti anksčiau įrašytu telefoniniu pokalbiu, todėl atpažinus įtartiną skambutį nereikėtų tęsti pokalbio.

Klastotę gali išduoti nenatūralios pauzės, neįprastas kalbėjimas ar vengimas atsakyti į netikėtą asmeninį klausimą. Vis dėlto ryškiausi signalai yra skuba ir emocinis spaudimas: reikalavimas veikti tuoj pat, baimę kelianti istorija ir bandymas neleisti pasitarti su kitu žmogumi.

Sukčiai taikosi į milijonines sumas

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį užregistruota 3 718 sukčiavimo atvejų. Tai 14 proc. daugiau negu pirmąjį ketvirtį. Per tris mėnesius iš gyventojų ir įmonių bandyta išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų, o patirti nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.

Apgaulingos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai vis dar sudaro didžiausią atvejų dalį, tačiau telefoniniai skambučiai pavojingi tuo, kad sprendimą mėginama išgauti pokalbio metu. Žmogui daromas tiesioginis spaudimas, o pažįstamas balsas gali sustiprinti pasitikėjimą išgalvota istorija.

Vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį „Telia“ Lietuvoje užblokavo daugiau kaip 9,35 mln. sukčiavimo ir įtartinų skambučių. Daugiau kaip 7,19 mln. jų buvo vykdomi naudojant suklastotus lietuviškus numerius. Vadinasi, ekrane rodomas numeris taip pat neturėtų būti laikomas tapatybės patvirtinimu.

Slaptas šeimos žodis turi būti atsitiktinis

Darius Povilaitis rekomenduoja šeimos nariams iš anksto susitarti dėl slaptažodžio, kurį žinotų tik jie. Tai turėtų būti atsitiktinis, su kasdienybe nesusijęs žodis, niekur neskelbiamas socialiniuose tinkluose.

Alternatyva – asmeninis klausimas apie aplinkybę, kurią žino tik konkretūs šeimos nariai. Viešai paskelbta gimimo data, augintinio vardas ar kita socialiniuose tinkluose matoma informacija tokiai patikrai netinka, nes sukčiai gali ją rasti kartu su balso įrašais.

Šis susitarimas ypač naudingas vyresnio amžiaus artimiesiems, į kuriuos dažnai nukreipiami baime ir skuba paremti scenarijai. Slaptažodis nėra priežastis aklai pasitikėti skambučiu – kilus įtarimui tapatybę vis tiek reikia patikrinti kitu ryšio kanalu.

Kaip patikrinti skambinantį prieš pervedant pinigus

1. Nepriimkite finansinio sprendimo pokalbio metu, kad ir kaip skubėtų skambinantis asmuo.
2. Paprašykite pasakyti sutartą šeimos žodį arba atsakyti į iš anksto pasirinktą asmeninį klausimą.
3. Jei atsakymas netikslus, jo vengiama arba spaudimas stiprėja, nutraukite pokalbį.
4. Patys paskambinkite artimajam kitu, anksčiau žinotu telefono numeriu. Nesinaudokite vien tuo numeriu, kuris rodomas įeinančio skambučio ekrane.
5. Neatskleiskite banko prisijungimų ar mokėjimo kortelės duomenų ir netvirtinkite finansinės operacijos remdamiesi vien telefonu išgirsta istorija.

Į namus atvykusiems nepažįstamiesiems pinigų neperduokite

Sukčiai gali apsimesti ne tik artimaisiais, bet ir banko, policijos ar valstybės institucijos darbuotojais. Eksperto teigimu, grynųjų pinigų negalima perduoti į namus atvykusiems nepažįstamiems žmonėms, net jeigu jie prisistato tokių institucijų atstovais.

Jeigu skambutis kelia bent menkiausią įtarimą, saugiausias veiksmas – pokalbį nutraukti ir pačiam susisiekti su žmogumi ar institucija anksčiau žinomu numeriu.

Šaltinis: ELTA