Vilniuje atlikta pirmoji Lietuvoje robotinė kraujagyslių operacija

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta pirmoji Lietuvoje robotinė kraujagyslių operacija

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje sėkmingai atlikta pirmoji Lietuvoje minimaliai invazinė kraujagyslių operacija, kurios metu panaudota šalies inžinierių sukurta robotinė sistema „Sentante“. Šia inovacija sėkmingai atkurta paciento kraujotaka klubinėse arterijose, pritaikius technologiją, kuri iki šiol buvo testuojama tik laboratorinėmis sąlygomis. Tai svarbus žingsnis šalies medicinos technologijų plėtroje, leidžiantis perkelti inovatyvius sprendimus į kasdienę klinikinę praktiką.

Tikslumas, pranokstantis žmogaus galimybes

Robotinė sistema „Sentante“ nėra savarankiškas įrenginys – tai pažangus įrankis, kuris sustiprina kraujagyslių chirurgo galimybes. Chirurgas procedūrą valdo iš greta operacinės esančios darbo vietos, o sistema realiuoju laiku perduoda jo judesius robotui. Svarbiausias šios technologijos privalumas – gebėjimas pašalinti natūralų žmogaus rankos drebėjimą ir užtikrinti milimetro tikslumą.

Chirurgas, valdydamas kateterius, išsaugo lytėjimo pojūtį, todėl gali tiksliai jausti kraujagyslės pasipriešinimą. Tai ypač aktualu gydant sudėtingus atvejus, kai arterijos yra stipriai užakusios ar kalkėjusios. Ši technologija leidžia preciziškai valdyti kelis instrumentus vienu metu, o tai gerokai padidina procedūros saugumą ir efektyvumą. Minimaliai invazinės procedūros taikomos ne tik kojų arterijų susiaurėjimams gydyti, bet ir infarkto ar insulto rizikai mažinti, vidiniam kraujavimui stabdyti bei aneurizmų gydymui.

Saugesnė darbo aplinka medikams

Tradicinės kraujagyslių intervencijos reikalauja nuolatinės rentgeno kontrolės, todėl medikai privalo dėvėti sunkias švinines apsaugas, kurios ilgainiui sukelia nugaros bei sąnarių skausmus. Be to, operacinės komanda patiria jonizuojančios spinduliuotės poveikį.

Naudojant „Sentante“ sistemą, chirurgas procedūrą atlieka būdamas už radiacijos lauko ribų. Tai eliminuoja būtinybę dėvėti sunkias apsaugas ir apsaugo gydytoją nuo tiesioginės spinduliuotės. Operacinėje likusiai komandai procedūra tampa trumpesnė, todėl mažėja fizinis krūvis ir spinduliuotės dozė, o tai gerina darbo sąlygas visam medicinos personalui.

Kontekstas skaitytojui

Pacientė Gražina, kuriai buvo atlikta ši procedūra, teigė, kad šį kartą operacija vyko pastebimai greičiau nei prieš trejus metus atlikta analogiška intervencija. Nors pacientė pastebėjo, kad robotizuotoje aplinkoje gali trūkti įprasto tiesioginio bendravimo su operacinėje esančiu personalu, sklandus rezultatas ir trumpesnis gijimo laikas yra svarbiausi sėkmės rodikliai.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė pabrėžia, kad šis klinikinio išbandymo etapas rodo Lietuvos medikų ir inžinierių gebėjimą inovacijas paversti realia nauda pacientui. Vienas iš sistemos kūrėjų, kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Baltrūnas, prognozuoja, kad ateityje tokios technologijos leis atlikti operacijas nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo atstumo tarp gydytojo ir paciento. Šiuo metu technologija yra klinikinio išbandymo etape, siekiant įvertinti jos pritaikomumą sudėtingiausiems periferinių arterijų ligos atvejams.

Šaltinis: BNS