Už 48 Anykščių žydų šeimų istorijas – garbingas įvertinimas

Rugsėjo 3-iąją Rokiškio krašto muziejuje pagerbtas žmogus, dešimtmečius rinkęs tai, kas galėjo išnykti kartu su paskutiniais liudininkais. Anykščių krašto metraštininkui, rašytojui ir žurnalistui Rimantui Povilui Vanagui įteikta Ruvino Būno premija.

Apdovanojimas jam skirtas už nuoseklų Anykščių žydų bendruomenės istorijos ir Holokausto laikotarpio įvykių tyrinėjimą. Kartu premija įvertintas ne vien atskirų faktų surinkimas, bet ir jų išsaugojimas knygose, liudijimų archyve bei miesto viešojoje erdvėje.

Antrąja laureate tapo Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė.

Išsaugotos 48 Anykščių žydų šeimų istorijos

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo R. P. Vanagas rinko buvusių Anykščių krašto žydų šeimų pasakojimus. Per ilgametę veiklą jis užfiksavo 48 šeimų istorijas, taip pat išsaugojo vietos gyventojų ir žmonių, gelbėjusių žydus, prisiminimus.

Tokio archyvo vertė atsiskleidžia per konkrečius žmonių likimus. Asmeniniai liudijimai papildo oficialiąją krašto istoriją ir leidžia matyti ne vien bendruomenės sunaikinimą per Holokaustą, bet ir iki jo egzistavusį daugiakultūrį Anykščių gyvenimą. Šeimų istorijos susieja praeitį su konkrečia vietove, o gelbėtojų prisiminimai išlaiko žmonių pasirinkimų ir patirčių atmintį.

R. P. Vanago darbas apima kelis dešimtmečius, todėl jo surinkta medžiaga kartu liudija ir ilgalaikį pastovumą: prie tos pačios temos grįžta ne viena knyga, o archyve kaupiami skirtingų žmonių pasakojimai. Tai suteikia Anykščių žydų istorijai asmeninį matmenį, kuris nebūtų matomas vien iš bendrų istorinių aprašymų.

Istorinės atminties tema – penkiose knygose

Holokausto ir vietos istorinės atminties temos tapo svarbia R. P. Vanago kūrybos kryptimi. Jai priskiriamos knygos „Nenusigręžk nuo savęs“, išleista 1995 m., ir „Žali žydų plaukai“, pasirodžiusi 2007 m.

Vėliau šią kūrybos liniją tęsė „Žiemos nakties dangaus elegija. Rudolfui Baranikui – 150“ (2020 m.), „Anykščių dantiraštis. Atsisveikinimui“ (2021 m.) ir „Iš vieno grumsto“ (2024 m.). Leidinių datos parodo, kad istorinės atminties tema autoriaus darbuose išliko aktuali beveik tris dešimtmečius.

Knyga „Žali žydų plaukai“ paliko pėdsaką ne vien bibliotekoje. Jos pavadinimas įkvėpė Anykščių A. Baranausko aikštėje sukurtą skulptūrinę kompoziciją, įamžinančią miesto žydų bendruomenę. Kūrinio autorius – menininkas R. Inčirauskas.

Taip rašytinė ir surinkta medžiaga tapo matoma kasdienėje miesto aplinkoje. Gyventojams bei Anykščių svečiams kompozicija primena bendruomenę, kurios istoriją R. P. Vanagas grąžino į krašto kultūrinę atmintį knygomis ir užrašytais liudijimais.

Ką įprasmina Ruvino Būno premija

Ruvino Būno premiją 2016 m. įsteigė JAV ne pelno organizacija „Remembering Litvaks, Inc.“ kartu su Rokiškio krašto muziejumi. Ji pavadinta žydų tautybės Lietuvos kariuomenės savanorio Ruvino Būno, 1920 m. žuvusio Giedraičių mūšyje už Lietuvos laisvę, vardu.

Premija skiriama žmonėms, kurių veikla ugdo visuomenės istorinę sąmonę, pilietiškumą, toleranciją ir pagarbą daugiakultūriam paveldui. R. P. Vanago atveju šiuos tikslus tiesiogiai atspindi išsaugotos šeimų istorijos, liudininkų prisiminimai, knygos ir Anykščių miesto erdvėje atsiradęs atminimo ženklas.

Tekstą parengė „Yes2e“ redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą apie rugsėjo 3 d. Rokiškio krašto muziejuje vykusią apdovanojimo ceremoniją.

Šaltinis: ELTA