Nuo ko priklauso degalų kaina Lietuvoje

Degalų kaina Lietuvoje susideda ne vien iš žalios naftos kainos. Galutinę sumą prie degalinės kolonėlės lemia naftos perdirbimas, transportavimas, saugojimas, prekybininko marža, akcizas ir PVM. Todėl net vienu metu skirtinguose miestuose ar tos pačios grandinės degalinėse benzinas bei dyzelinas gali kainuoti nevienodai.

Penkios pagrindinės degalų kainos dalys

Pirmoji dalis yra žaliavos kaina pasaulinėje rinkoje. Naftos kainą veikia gavybos apimtys, geopolitika, paklausa, atsargų lygis ir valiutų kursai. Tačiau žalios naftos kaina nėra lygi kainai, kurią matome degalinėje.

Antroji dalis – perdirbimas. Nafta turi būti paversta benzinu, dyzelinu ar kitu produktu, o perdirbimo kainos gali keistis priklausomai nuo gamyklų apkrovos, sezono ir konkretaus kuro paklausos. Dėl to benzino ir dyzelino kainos nebūtinai juda vienodai.

Trečią dalį sudaro logistika: produktų transportavimas, terminalų, talpyklų ir degalinių aptarnavimo sąnaudos. Lietuvoje kainai gali turėti įtakos tiekimo maršrutas, atstumas iki terminalo ir konkrečios degalinės vieta.

Ketvirtoji dalis – mažmeninės prekybos marža. Ji padeda padengti darbuotojų, elektros, įrangos, nuomos ir kitus veiklos kaštus. Marža taip pat gali skirtis pagal miestą, konkurencijos lygį, degalinės formatą ir papildomas paslaugas.

Penktoji dalis yra mokesčiai. Galutinėje kainoje svarbūs akcizas ir PVM. Akcizas taikomas degalų kiekiui, o PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamos sumos. Todėl mokesčių pokytis gali paveikti kainą net tada, kai pasaulinė naftos rinka išlieka stabili.

Kodėl kainos skiriasi tarp miestų ir degalinių

Pasaulinės rinkos pokyčiai dažniausiai veikia visą šalį, tačiau mažmeninė kaina pasikeičia ne visur vienodai ir ne tą pačią dieną. Degalinės gali skirtingai įsigyti kuro atsargas, taikyti skirtingas maržas arba reaguoti į vietos konkurentų veiksmus.

Didesnę reikšmę gali turėti ir vieta. Degalinė prie pagrindinio kelio ar miesto centre patiria kitokias sąnaudas nei mažesnio miestelio degalinė. Kita vertus, intensyvi konkurencija gali paskatinti mažinti maržą ir pasiūlyti patrauklesnę kainą.

Svarbu atskirti du dalykus: brangstanti nafta nėra garantija, kad kiekviena degalinė iškart pakels kainą, o pigesnė nafta nereiškia, kad mažmeninė kaina tą pačią dieną sumažės. Atsargos ir tiekimo sutartys sukuria laiko tarpą tarp pokyčio pasaulinėje rinkoje ir kainos kolonėlėje.

Kaip palyginti kainą prieš pilant baką

Palyginimui verta tikrinti ne vieną, o kelias netoliese esančias degalines. Naudingiausia vertinti tos pačios rūšies kuro kainą, lojalumo programų nuolaidas, mokėjimo sąlygas ir galimus papildomus mokesčius.

Prieš priimant sprendimą galima atlikti keturis veiksmus:

• užsirašyti benzino arba dyzelino kainą keliose degalinėse;
• patikrinti, ar nurodyta kaina galioja visiems klientams, ar tik su kortele;
• įvertinti kelionės iki pigesnės degalinės atstumą;
• palyginti kainą už litrą su bendra kelionės ir laukimo kaina.

Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin pateikia savaitinį naftos produktų kainų biuletenį, skirtą kainoms Europoje palyginti. Jis padeda matyti bendrą Lietuvos ir kitų Europos šalių kontekstą, tačiau neparodo, kiek konkrečiai kainuoja kuras pasirinktoje degalinėje šiandien.

Ką reiškia kainų skirtumas pilant visą baką

Pavyzdžiui, jei vienoje degalinėje litras kainuoja keliais centais daugiau, skirtumas visam bakui priklausys nuo automobilio talpos. 50 litrų bake vieno cento skirtumas sudaro 0,50 euro, o penkių centų skirtumas – 2,50 euro.

Tačiau jei dėl pigesnės kainos reikia važiuoti papildomą atstumą, dalį sutaupymo gali panaikinti sunaudoti degalai ir sugaištas laikas. Dėl to racionaliausia lyginti ne tik kainą lentoje, bet ir realią kelionės kainą.

Patikimiausias palyginimas yra kelių šaltinių derinys: konkrečios degalinės kaina, jos nuolaidų taisyklės ir Europos Komisijos savaitinis biuletenis. Tokiu būdu galima atskirti bendrą rinkos tendenciją nuo vietinės konkurencijos, tačiau nevertėtų dabartinės kainos vertinti pagal nepatikrintą senesnį įrašą.

Šaltinis: Europos Komisija