Lietuvos šeimų sąskaitas šią žiemą lems ir orai

Lietuvos gamintojų kainų indeksas rugsėjį pasiekė 19 proc., o metinė infliacija – 6,7 proc. Šie rodikliai rodo, kad įmonės jau patiria didesnių sąnaudų spaudimą, tačiau nepasako, kiek ir kada pabrangs konkrečios prekės ar paslaugos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad dalis energetikos brangimo gyventojų sąskaitas gali pasiekti prasidėjus šildymo sezonui.

Kaip energetikos kainos gali paveikti namų ūkių išlaidas

Pasak Maurico, brangstant biokurui, Lietuvos gyventojų sąskaitos už šildymą gali būti bent 25 proc. didesnės. Tai ekonomisto prognozė, o ne jau nustatytas visų namų ūkių sąskaitų pokytis. Kiek mokės konkretus būstas, priklausys nuo energijos kainų ir žiemos sąlygų.

Dalis kainų poveikio gyventojus jau pasiekė per pabrangusius degalus, o elektros, gamtinių dujų ir šildymo sąnaudos, ekonomisto vertinimu, ryškiau pasimatys žiemą. Energija naudojama gaminant ir tiekiant prekes bei paslaugas, todėl įmonėms augant sąnaudoms gali atsirasti spaudimas kelti galutines kainas. Rugsėjo 19 proc. gamintojų kainų indeksas liudija šį sąnaudų spaudimą, bet pats savaime neleidžia apskaičiuoti, kokią jo dalį ar kada įmonės perkels pirkėjams.

Tai reiškia, kad namų ūkių išlaidos gali augti ne vien dėl tiesioginių energijos sąskaitų. Vis dėlto šaltinyje nepateikiamas bendras galimas mėnesio biudžeto pokytis, o skirtingų namų ūkių poveikis priklausys nuo jų energijos vartojimo ir rinkos kainų raidos.

Europos rinkos lūkesčiai ir dyzelino rizika

Maurico pateiktuose rinkos lūkesčiuose naftos barelio kaina visą žiemą laikosi virš 100 JAV dolerių, palyginti su maždaug 65 doleriais praėjusią žiemą. Nyderlandų TTF dujų kaina prognozuojama apie 85 eurus už megavatvalandę, kai anksčiau buvo 31 euras, o Vokietijos elektros rinkoje – apie 200 eurų už megavatvalandę, palyginti su 100 eurų. Tai ateities rinkų lūkesčiai, o ne garantuotos kainos Lietuvoje ar tiesioginis Lietuvos namų ūkių tarifų apskaičiavimas.

Europos rinkas, pasak ekonomisto, veikia dyzelino trūkumas, nepakankamai užpildytos dujų saugyklos, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir Rusijos bei Ukrainos energetinis karas. Kadangi Europos energijos rinkos susijusios, šios įtampos gali persiduoti ir Lietuvai. Tačiau skirtingų energijos rūšių kainos nebūtinai juda vienodai.

Europoje suvartojama daugiau dyzelino, nei pagaminama, todėl dalį reikia importuoti. Žiemą jo paklausa paprastai didėja. Dėl to mažesnė pasaulinė naftos kaina savaime negarantuotų pigesnio dyzelino Lietuvos degalinėse: svarbi ir konkretaus kuro pasiūla, o galutinę kainą veikia ir mokesčiai.

Oras gali pakeisti prognozuojamą kainų spaudimą

Šaltesnė žiema didintų energijos paklausą ir galėtų dar labiau kelti kainas. Šiltu oru energijos būtų vartojama mažiau, o vėjuotomis dienomis vėjo jėgainės pagamintų daugiau elektros. Todėl dabartinės rinkos prognozės neparodo, kokios bus faktinės kainos ar sąskaitos: jos priklausys ir nuo orų, ir nuo rinkos sąlygų.

Mauricas neatmeta, kad žiemos pabaigoje infliacija gali tapti dviženklė. Tai prognozė, ne patvirtintas rezultatas. Jos išsipildymas priklausys nuo energijos kainų, oro ir to, kiek įmonės savo išaugusių sąnaudų perkels vartotojams.

Šaltinis: BNS