Jano Bułhako Vilnius: nuo architektūros iki karo griuvėsių

Rytoj, spalio 7 d. 17.30 val., Signatarų namų Galerijoje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Ji rodo du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Lankytojui tai proga pamatyti, kaip fotografija išsaugo miesto kaitos liudijimus, bet kartu kelia klausimą, kiek apie praeitį gali papasakoti vienas kadras.

„Yes2e“ redakcija, 2026 m. spalio 6 d.

Du miesto vaizdai vienoje parodoje

Parodos pavadinime susitinka šviesa ir griuvėsiai. Šis sugretinimas nusako jos temą: vienoje pusėje – Vilniaus architektūra, kitoje – karo padariniai. Abu vaizdai priklauso miesto istorijai. Pastatai padeda atpažinti vietą, o jų apgadinimai primena, kad pažįstamas miesto pavidalas gali pasikeisti.

Lietuvos nacionalinis muziejus parodą skiria Jano Bułhako 150-osioms gimimo metinėms. Taigi fotografijos pristatomos ir kaip autoriaus kūryba, ir kaip medžiaga Vilniaus praeičiai pažinti. Žiūrint verta atskirti šiuos du dalykus: nuotrauka gali liudyti, kas pateko prieš objektyvą, tačiau ji taip pat rodo fotografo pasirinktą žvilgsnio kryptį.

Architektūros vaizdas savaime nepasako visko apie to meto žmonių gyvenimą. Lygiai taip pat griuvėsių kadras neaprėpia visų karo pasekmių. Parodoje sugretinti vaizdai gali tapti pokalbio pradžia: kokią miesto dalį matome, kas joje pasikeitė ir kokios istorijos lieka už kadro ribų?

Ką fotografija išsaugo apie Vilniaus praeitį

Miesto fotografijoje atpažįstami pastatai dažnai pirmiausia patraukia akį. Vis dėlto istorijai svarbios ir jų aplinkybės: gatvės erdvė, gretimi statiniai, tai, kas nuotraukoje išliko arba jau yra pažeista. Tokios detalės leidžia kelti klausimus apie miesto kaitą, net jei vien iš vaizdo negalima nustatyti visų jos priežasčių.

Karo nuniokoto miesto fotografija turi kitą svorį. Ji užfiksuoja regimus padarinius konkrečioje vietoje, bet pati savaime nepaaiškina, kada ir kokiomis aplinkybėmis kiekvienas pažeidimas atsirado. Tam reikia platesnio istorinio konteksto. Žiūrovui naudinga skaityti nuotraukos aprašą taip pat atidžiai, kaip žiūrėti į patį vaizdą.

Fotografijos vertė slypi ir galimybėje sugrįžti prie jos vėliau. Dabartinis lankytojas gali pastebėti kitus dalykus nei ankstesni žiūrovai: pažįstamą pastato kontūrą, pakitusią erdvę ar vietą, kurios nebegalėtų taip pat nufotografuoti. Tačiau atpažinimas dar nėra visas istorinis paaiškinimas. Svarbu neperkelti šiandieninio Vilniaus vaizdo tiesiai į XX a. pirmąją pusę.

Kodėl svarbus ir fotografo pasirinkimas

Janas Bułhakas fotografavo miestą, tačiau fotografas nėra nematomas istorijos registruotojas. Kiekvienam kadrui reikia pasirinkti vietą, atstumą ir momentą. Todėl parodoje verta stebėti ne vien tai, kas pavaizduota, bet ir kaip miestas parodytas. Tas pats pastatas, fotografuotas skirtingu kampu, galėtų palikti visai kitą įspūdį.

Ši aplinkybė nesumenkina fotografijos kaip šaltinio. Priešingai, ji padeda juo naudotis tiksliau. Kadras leidžia nagrinėti matomą miesto būklę ir autoriaus dėmesį patraukusius dalykus. Kartu jis turi ribas: nematome, kas liko fotografui už nugaros, kas vyko prieš užrakto paspaudimą ar po jo.

Parodos sugretinimas ypač reikšmingas todėl, kad architektūrinis ir nuniokotas Vilnius nėra dvi nesusijusios istorijos. Tai du būdai žvelgti į kintantį miestą. Žiūrint juos greta, galima svarstyti, kaip pastatai tampa atminties ženklais ir kodėl jų netektis keičia mūsų supratimą apie vietą. Tokiai minčiai nereikia spėti, ką jautė fotografas ar jo fotografuoti žmonės – pakanka atidžiai nagrinėti pateiktus vaizdus.

Kada ir kur aplankyti parodą

Paroda atidaroma rytoj, spalio 7 d., 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje Vilniuje. Lietuvos nacionalinis muziejus nurodo, kad lankymas nemokamas. Paroda skirta norintiems pamatyti Jano Bułhako fotografijas ir per jas geriau suprasti XX a. pirmosios pusės Vilniaus vaizdus.

Planuojant apsilankymą po atidarymo, verta Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos pranešime pasitikrinti aktualią lankymo informaciją. Žiūrint ekspoziciją pravartu skirti laiko nuotraukų aprašams: jie padeda atskirti tai, ką kadre galima pamatyti, nuo to, ką apie miesto istoriją sužinome iš papildomo konteksto.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus