Degalų kaina Lietuvoje: kiek iš tikrųjų kainuoja kelionė

Automobilio degalų išlaidas lemia ne vien švieslentėje matoma litro kaina. Šeimos biudžetui svarbiausia, kiek kilometrų nuvažiuojama, kiek degalų sunaudoja automobilis ir kokia galutinė benzino ar dyzelino kaina. Žalios naftos kainos pokytis yra tik viena šios kainos dalis, todėl degalinėje jis nebūtinai pasirodo tą pačią dieną.

Autorius: „Yes2e“ redakcija

Iš ko susideda benzino ir dyzelino kaina

Galutinę litro kainą galima suskirstyti į kelias pagrindines dalis:

• produkto kainą, susijusią su naftos perdirbimu ir didmenine degalų rinka;
• akcizą;
• pridėtinės vertės mokestį (PVM);
• transportavimo, saugojimo ir tiekimo sąnaudas;
• degalinės veiklos sąnaudas ir mažmeninę maržą.

Akcizas paprastai nustatomas kaip konkreti suma degalų kiekiui, o PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamos galutinės vertės. Dėl to mokesčiai gali sudaryti reikšmingą mažmeninės kainos dalį, tačiau tikslus santykis kinta kartu su produkto ir galutine kaina.

Degalinės taip pat patiria išlaidų dėl darbuotojų, elektros, infrastruktūros, atsargų finansavimo ir degalų pristatymo. Skirtingose vietose šios sąnaudos bei konkurencinė aplinka nevienodos, todėl net to paties tinklo kainos gali skirtis.

Kodėl naftos rinkos pokytis švieslentėje vėluoja

Žalia nafta nėra tas pats produktas, kurį vairuotojas pila į automobilį. Ją dar reikia nupirkti, perdirbti, transportuoti ir pateikti į didmeninę bei mažmeninę rinką. Kainai įtakos gali turėti ir euro bei JAV dolerio kursas, nes tarptautinėje rinkoje nafta dažniausiai įkainojama doleriais.

Degalų tiekėjai atsargas įsigyja skirtingu metu ir skirtingomis sąlygomis. Todėl vienos dienos naftos kainos kritimas savaime neįrodo, kad benzinas ar dyzelinas degalinėse tą pačią dieną turėtų atpigti tokiu pačiu procentu. Lygiai taip pat trumpas naftos brangimas nebūtinai iš karto visa apimtimi pasiekia vartotoją.

Vertinant pokyčius prasmingiau lyginti kelių savaičių laikotarpį, o ne daryti išvadą pagal vienos dienos biržos judėjimą. Be to, reikia atskirti kainas su mokesčiais ir be jų: pirmosios parodo vairuotojo mokamą sumą, antrosios padeda geriau matyti produkto bei tiekimo grandinės pokyčius.

Kaip apskaičiuoti mėnesio degalų išlaidas

Naudojama paprasta formulė:

Mėnesio degalų išlaidos = nuvažiuoti kilometrai × sąnaudos 100 km × litro kaina / 100.

Tarkime, šeima per mėnesį nuvažiuoja 1 200 km, automobilis sunaudoja 7 l/100 km, o skaičiavimui pasirenkama sąlyginė 1,50 euro už litrą kaina:

1 200 × 7 × 1,50 / 100 = 126 eurai per mėnesį.

Ši 1,50 euro suma yra tik matematinis pavyzdys, o ne konkrečios dienos Lietuvos degalų kaina. Asmeniniam skaičiavimui reikia įrašyti aktualią kainą su jos data. Planuojant kelionės degalų biudžetą, taip pat pravartu palyginti benzininio ir dyzelinio automobilio sąnaudas.

Jeigu to paties automobilio sąnaudas pavyktų sumažinti nuo 7 iki 6 l/100 km, esant toms pačioms sąlyginėms prielaidoms, mėnesio išlaidos sumažėtų nuo 126 iki 108 eurų. Skirtumas būtų 18 eurų per mėnesį. Tai iliustruoja sąnaudų poveikį, bet negarantuoja tokio sutaupymo: realų rezultatą keičia eismas, sezonas, padangų slėgis, kelionių pobūdis ir vairavimo greitis.

Kur tikrinti aktualius ir palyginamus duomenis

Europos Komisijos savaitinis naftos biuletenis pateikia ES valstybių degalų kainų duomenis. Jis naudingas lyginant vartotojų kainas su mokesčiais ir be jų bei vertinant Lietuvos padėtį kitų šalių kontekste.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie Lietuvos energetikos rinką ir degalų kainas. Prieš sudarant šeimos biudžetą verta pasižymėti ne tik pasirinktą litro kainą, bet ir jos datą, degalų rūšį bei šaltinį.

Praktiškiausias kitas patikrinimas – palyginti oficialiai skelbiamą savaitės rodiklį su savo dažniausiai lankomų degalinių kainomis. Taip bendras rinkos vidurkis nebus supainiotas su konkrečios degalinės, miesto ar lojalumo pasiūlymo kaina.

Šaltinis: Europos Komisija